Kaukė

Suduok, jei nubusčiau, jei kartais
Pamirščiau grąžint tavo kaukę.
Dangaus nebesemk - jis apkartęs -
Tik žvaigždės vilkolakiais kaukia,

Tik samanom lupasi laikas,
Ištrūkęs iš tavo bažnyčių,
Kol dievas mačetėmis vaikos
„Tu - miręs“ kartojantį Nietzschę.

Ir kūnas suaižėja. Dulkės
Per kraują užnuodija alų.
Obolai - net grąžai per smulkūs.
Nuryk juos. O dievas išbalo,

Nes Stiksą teks pereiti. Luotas
Žvynais apsinešęs suiro -
Ir verkia karys nuginkluotas
Iš smėliu užpilto Kairo.

Suduok, jei jauti, čia - ne miegas,
Išmoktas iš knygų viršelių.
---
Kur kaukė? Atleisk, mano mielas,
Bet ji man į veidą įšalo.