Kalbos vingiai slepia netikėtą
prasmę,
Nors ir negilią, kaip tušti alaus
buteliai.
Atidarytas langas - mano tuštumo
veidrodis.
Už jo - kūno kalėjimo vergai.
Naktis man paliko tavo kelnaites.
Tam tyč tokiai progai pigiai nupriktas.
- Tušas ir, va, dar karoliai, - paduodu
nežiūrėdamas į tavo akis užgertas.