Būda iš grandinės ataidi Į sniegą
šakelėm taip kvepia
Kai padedu pėdą vis kitą
Vis kitos
užuolaidos šoka Užuodžiamai
cinamonu groja motela*
Vos paliestas beržas pasvyra
Pasvyra
dangus šitaip dešine Į delną
neišlaša – teka grioveliais
Tik sulą po samtį pasemti
Pasemti
norėtųs ragaujant netoli Aguonos
rudens nepaleidžia
Dar ankstu vynuos ima lyti
Ima lyti
upėmis perlai Ant sniego
blyškaus ankstyvumo
Prityliu įkvėpti saldėja
Saldėjant
nebe paleisiu Ištylėjusį
girdžiu kruopelėm
Į langą langinėse sėjant
Pasėjo
Kaip vakar pasėjęs.
*motinėlė