---

svetimų ištryptais takeliais
      jie ėjo nepaleisdami viens kito rankų
  kai žvaigždės būna per daug pavargusios
tada lyja
    lyja lyg kažkas būtų nuliūdinęs dievą
ties aptingusiais bėgiais
            kurių nebelanko jokie traukiniai
        kiekvienas sapnuoja savo likimą
po vieną ir kartu atskirai
nukrauna stalus meduoliais ir
              meluoti nebelieka prasmės
    išgydo luošus ir paglosto nuliūdusius
sukalba maldą ir vėl grąžo rankas
atsarginiais takeliais suieško jaukumą
              viskas kas buvo
        arba nieko nebus