Apaštalas Bastūnas

Aš – keleivis
birželio naktų.
Klajoju pauzėj tarp
sekundžių dviejų.
Mano namai – tarp
aguonos žiedų
raudonų,
užeik. Šiąnakt
pailsėkim kartu.

Seną laužo dainą
tau paniūniuosiu -
žinau jų tiek, kad
visų prisimint
negaliu. Ši, regis,
paklydėliui tarp
jūrų dviejų. Kita -
laumėms septynioms,
vis žaidžiančioms jo
likimu.

O mano istorija
krinta ramunės
žeidlapių garsu -
su kiekvienu priešdėliu
“ne” jau tik atsidūstu.
Mane mokė:
“pasaulis laimei
rast per platus. ”
Tau sakau:
“laimingas tol, kol
ieškot dar galiu. ”

Jau ryt maišysi
mane su spalio rūku.
Mano istorija tau –
daina jūreiviui tarp
vandenų. Bet kai
pagaliau tarsi:
“Laimingas esu” vėl
grįši į lauką raudoną,
ramunių taku.