jis ir ji.

ta diena, kai jis įlipo į tą patį mikro autobusiuką, kuriame važiavo ir ji, šiame pasaulyje kažką pakeitė.
tik kažką.
vis tik gėlė ir meilės laiškas 11metų vyresniam vyrui kėlė juoką.
bet kažkodėl jis jautė pareigą pasiaiškinti. ir laukė. ir stebėjo. ir nepamatė.
o ji tuo tarpu, kaip ir buvo minėjusi laiške, nedrįso pasirodyti.
nebūtų gi naivi mergaitė, jei vistik kažko nebūtų tikėjusis.
bet štai, daug laiko žiūrint jos jaunomis akimis prabėgo, ir kai ji liovėsi tikėtis, jis vėl įlipo į tą patį mikro autobusą.
ji jau nebejautė gėdos, jis džiaugėsi, kad neturėjo progos jai visko pasakyti.
ir štai tik tada kai ji krenta į baltą pusnį, jis suvokia, jog ne veltui, kas kart apžiūrinėdavo, ar jos nėra salėje. kad tikrino ne dėl to, kad jai paaiškintų, bet dėlto, kad kaskart tikėjosi, kad ir vėl gaus gėlę ir laiškutį.
jis nepaprašė jos kontaktų. suprantma, ji tik eilinė 16metė, o jis savo karjeros viršūnėje, mat žinomas žmogus visgi.  ji niekam niekam to niekada nepapasakojo.  nors tuo didžiavosi, baimės jausmas, kad tuo niekas netikės, buvo stipresnis.
ta diena, kai jis įlipo į tą patį mikro autobusiuką, kuriame važiavo ir ji, šiame pasaulyje kažką pakeitė.
tik kažką.
tik ją.