Kruvinas mėnulis pasirodė tamsią naktį,
Apšvietė žvaigždes savo kruvina šviesa
Ir išleido padarus į žemę,
Sunaikinti visko, kas joje yra...
Liko tik griuvėsiai, dulkių pelenai,
Mėtosi lavonai išsitaškę negyvai,
Sienos išpaišytos dar šviežiais kraujais,
Žmonės nukankinti ir sudegę skarmalai...
Mėnesienoj matos tik liūdni veidai
Ašarų nebėra, jos išdžiuvo jau seniai
Šioj dykynėj liko, tik mėnulis su krauju
Saugantis pasaulį nuo tamsių naktų...
Kai užlies tamsa, pasidarys vėl nesaugu,
Reiks vėl pasislėpt nuo sušalusių akių
Mėnuo pasidengs vėl melsvu krauju,
Vėlei jis sugriaus, ką sukūrei tu...