Rudeniu

įlinguoja užsisupa jausmas krūtinėj
ten kažkur
rodos, durtum peiliu - neskaudėtų
traškant žieminėm padangom
neapsnigtu asfaltu
ratais ratais
rudenėju geltoniu
nukritusiais lapais
tau po kojom
ir į tavo kapišoną vilnonį
paslapčia
kur pūkų gumulėliai nuo per ilgo nešiojimo
slepias
tarsi bambos duobutėj
vėl gimstu tavyje
nesulaukus pavasario