Tarp krūtų nuslydo
srovele
sūrus ilgesys
ir atodūsiu virto
žodžiai paprasti
nebepriims dangun
ir kodėl nesvarbu
nekviesta nueisiu
pati atversiu vartus
paryčiais pavargę sargai
į sapnus nuslydę griežti
neužuos
kaip saldžiai kvepiu
mano nuopuolis buvo saldus
ir susikaupė
nugaros linkyje
kalasi sparnai
skrisiu dar ne kartą.