Šeši Angelai

Kas vakarą miršta po Dievą.
  Po vieną  mažutį ir seną.
  O nieks neraudoja, negieda.
  Ir žvakių pernakt nekūrena.
 
  Kas vakarą miršta po Dievą.
  O niekas negirdi, nemato.
  Tik sienomis laksto Šventieji,
  Per metų metus nepripratę.
 
  Kas vakarą miršta po Dievą.
  O maldos vis kyla į dangų.
  Už Katrę, už Joną, už Ievą.
  Už duoną ir vandenį brangų.

  Kas vakarą miršta po Dievą.
  O kaimai šienauja rugius.
  Ir nieks nesupranta, kad vieną
  Šiandien vėl nužudė žmogus.

  Dabar danguj klūpi mėnulis.
  Bažnyčiose lūžta suolai.
  Ir laidoja mažą Dievulį
  Ant stogo šeši Angelai.