Amoralitetas

BALKIS BESMEGENIS


AMORALITETAS

Antiutopija


VEIKĖJAI

GORGONAS – vyriausiasis dievas – žemo ūgio, aptukęs, nepriekaištingai amoralus senjoras
PANAS – geismų, gašlumo ir malonumų  dievas – analogiškos išvaizdos senjoras
MAMONAS – ilgarankis, ilgapirštis senjoras, turto, godumo ir patogumų dievas
PROTĖJAS – šviesiaplaukis, skaisčiaakis junioras, svajonių, ilgesio ir gražios mirties dievaitis

Visi su ragiukais. Debesų sostuose. Gurkšnoja, užkandžiauja

PROTĖJAS. Norėčiau paklausti…
GORGONAS. Klausk.
PROTĖJAS. Ką mes čia valgom?
GORGONAS. Ar gardu?
PROTĖJAS. Keistokas skonis… 
PANAS. Tavęs bosas klausia, ar gardu.
PROTĖJAS. Gardu, labai gardu.
GORGONAS. Mamonai, ir iš tikrųjų, o ką mes šiandien valgom?
MAMONAS. Stirnienos kepsnį “Rosita”, šefe.
GORGONAS. Geras… Kvepia paraku.  O tas visas š.?
MAMONAS. Tai ančių kepenėlių paštetas su pastarnokų tyre.
GORGONAS. A…Tikrai gardu… (Paragavęs gėrimo)  “Jaučio kraujas”, ar ne?
MAMONAS. Taip, šefe. “Jaučio kraujas”. Kahoras. Ritualinis.
GORGONAS. Nuostabus… Pakeliam… Sakyk, Protėjau, kodėl tu kaip tik prie mūsų prijunkai? Ko iš mūsų tikies?
PROTĖJAS.  Jūs – stipriausi dievai. Noriu būti stiprus.
GORGONAS. Būsi. Pažvelk į mano bičus. Jėga... Gražūs, sveikatingi, puikiai išmano dieviškų darbų subtilumus. Stebėk ir mokykis, vaikine. Kas girdėti  tavo sferose, Panai?
PANAS. Viskas gerai. Programa vykdoma. Mūsų globojama šalis laiminga. Džiaugiasi laisve. Nepamiršta ir tavęs, Gorgonai. Seksualinių laisvių lygos moterų klubas surengė internetinę apklausą. Ir vėl tavo reitingas tarp dievų aukščiausias.
GORGONAS. Neabejoju. Bet būtų visai nieko, kad ir ateity toks išliktų. Neblogai jas pažįsti, Panai. Pagalvok, gal dar ką nors tokio, na, jų širdžiai mielo, galėtume padaryti.
PANAS. Iš karto nepasakysi. Jau dabar visa, kas įmanoma, padaryta. Kontracepcijos priemonės maksimaliai atpigintos. Nepilnametėms  dalijamos veltui. Prezervatyvų naudojimas tapo piliečių garbės reikalu. Tautinio pasididžiavimo simboliu. Su bet kokiu niekas nebenori prasidėti. Pedagogai organizuoja vaikų priėmimą ne į SAUGAUS EISMO, bet į SAUGAUS SEKSO  kursus. Jie žūva po automobilių ratais, iš rankų nepaleisdami prezervatyvų.
GORGONAS. Tikrai gražu. Didžiuojuos tavim, šaunusis Panai.
PANAS. Nesijaučiu ką nors labai kieto padaręs. Tai viso mūsų dievų kolektyvo nuopelnas. O tavo, Gorgonai, ypatingas. Be tavęs mes kaip be to besmegenio daikčiuko…
GORGONAS. Užtat kokia atsakomybė! Ypač mūsų visuotinio makro pakilimo sąlygomis. Stabilaus pakilimo.
PROTĖJAS. Puikiai atrodot, pone Gorgonai.
GORGONAS. O kaip kitaip? Turim puikiai atrodyt..
PROTĖJAS. Turbūt be viagros apsieinat?
GORGONAS. Che che. Puikus dalykas. Patariu. Kasdien prieš ir po valgio kaip maisto papildą. Kaip ir naktinį porno popsą. Ilgalaikė sėkmė garantuota.
PROTĖJAS. Jaunimas jumis žavisi, Gorgonai. Mes pasiryžę žengti jūsų pėdomis. Mes jau žengiam. Seksas ir popsas – mūsų alfa ir omega, ilgesio ir svajonių topas, kasdieninė mūsų dainų, darbų ir žygių tema. 
GORGONAS. Džiaugiuos, Protėjau, ir laiminu jūsų žygius ir darbus. Ponai dievai, ar nereikėtų kaip nors ypatingiau pagerbti didžiai nusipelniusius jaunuolius ir jaunuoles? Tarkim, įsteigti mažąjį Didžiojo Spenio medalį. Specialiai jaunimui. Tiktų ir merginoms, ir vaikinams. O jį įteikiant padovanoti po reikmenų komplektėlį.
MAMONAS. Nuostabus sumanymas. Šiuo pagrindu sukūrus nacionalinį prekės ženklą, atsivertų neribotos galimybės reklamai. Mūsų globojama šalis patektų į pasaulio žiniasklaidos fokusą. Vienu ypu atsiskleistų šios šalies grožis ir patrauklumas. Pasipiltų turistų ir valiutos srautai. Suaktyvintų savo veiklą škotų džentelmenai.
GORGONAS. Puiku, Mamonai. Tokiu būdu, gražiai papildydami konfliktinių problemų sprendimo arsenalą, pratęstume ir garbingas mūsų  sodiečių moterų analogiškos patirties tradicijas.
MAMONAS. Turbūt neturėtume pamiršti ir kitų, ne mažiau reikšmingų senoliškų tradicijų…
PANAS. In vino veritas!..
MAMONAS. In brendi, in konjakas.
PROTĖJAS. In dvilitrinis bambalis, senjorai! Kas gali būti gražiau už berniuką ar mergaitę, apsikabinusius ne berniuką ar mergaitę, o dvilitrinį bambalį? Senjorai, jaunimo poreikiai kasdien auga, atsižvelkim į jų amžiaus ypatumus, pradėkim gaminti neribotos talpos pūsles specialiai paaugliams. Įsivaizduokit, kad berniukai ir mergaitės gatvėse, skveruose, prie mokyklų gurkšnoja ne dvilitrinius, o trijų, keturių, net penkių litrų bambalius. Efektas pritrenkiantis. Dingtų nusikaltimai. Sociologai teigia, kad polinkis nusikalsti didėja ar mažėja proporcingai suvartoto alkoholio kiekiui. Ir jie, žinoma, teisūs. Išplempus, sakykim, penkis litrus tornado, vaikinų laikysena iš esmės pasikeičia. Jie tampa tylūs, malonūs ir sukalbami. Apie merginas nė nešneku. Nuo tėvų ir mokytojų pečių nukristų sunki auklėjimo našta. Policija galėtų išeiti neribotų atostogų. Mūsų, dievų, reitingas, žinoma, irgi proporcingai kilsteltų.
GORGONAS. Sumanus vaikis esi, Protėjau. Ką apie šią šaunią iniciatyvą pasakys mielasis Mamonas?
MAMONAS. Gražiais pinigėliais kvepia, Gorgonai. Vien modernių taros gamybos technologijų įdiegimas – minimum keli šimtai milijonų eurų. Pritariu. Bet su sąlyga, kad nepamiršim nemirtingos  senolių tradicijos – pelningiausias akcijas parūpinti mūsų globojamiems bičiuliams. Žinoma, skaidraus konkurso būdu. 
GORGONAS. Skaidraus ir šaliai naudingo, Mamonai…
MAMONAS. Ir šaliai naudingo. Tiksliai suformuluota.
GORGONAS. Kitaip ir neformuluojam. Kitaip tiesiog neturim teisės formuluoti.  Tai mūsų pareiga.
PANAS. Kilni ir garbinga pareiga.
GORGONAS. Graži tu mano, brangi tėvyne… Kažkur girdėta, ar ne?
PANAS. Istorijos šaltinių teigimu, ilgus metus ši šalis vadino save MARIJOS ŽEME, nes ją globojo mums neblogai pažįstama ypata, skaisčioji panelė Marija. Skaisčioji… Kche kche… Kad ją kur dešimt kipšų!.. Su savo tuo benkarčiuku vos viso mūsų triūso nesukniso.  Laimė, kaip sako, plaukas ilgas – protas trumpas. Sumanė pakeisti žmogaus prigimtį. Radikaliai. Vyrus paversti kelnėtom davatkom.  Ir užsirovė, žinoma. Vyrai norėjo moterų ir aistros, moterys – vyrų, o panelė Marija – ne, bus taip, kaip aš noriu, aš – Dievo sūnaus motina, aš viską galiu: mano nesantuokinis vyras – galingiausia visatos būtybė. Jokio sekso be mano Tėvo ar Sūnaus leidimo, draudžiu visas gamijas, manijas, filijas, lagnijas, visus izmus ir schizmus. O ką leidi, panele Dorybingoji?.. Tik nuobodų sutuoktinių sangulavimą? Tik tūkstantąją dalį tų džiaugsmų, kuriuos galėtume turėti? Na ne, mamyte, mes rasime tokius globėjus, kurie mums viską leis. Ir štai mes čia:  aistros ir malonumų dievas Panas, tai aš, turtų ir patogumų dievas kolega Mamonas, perspetyvusis junioras kolega Protėjas ir, žinoma, Gorgonas, kietasis visų kietuolių dievas.
GORGONAS. Senjorai dievai, šalies piliečių funkcijos, kaip matome, iš esmės keičiasi. O gal jau ir pasikeitė. Taigi turėtume visai rimtai pasvarstyti, ar neatėjo metas išmesti  istorijos šiukšlynan senąjį  šalies vardą, turiu galvoj skandalingai susikompromitavusią MARIJOS ŽEMĘ, ir visiems laikams įtvirtinti naują, objektyvią tikrovę atspindintį pavadinimą. Tegul vadinsis ši šalis Gorgonija!
MAMONAS. Gorgonija? Kodėl Gorgonija? Kodėl ne Mamonija?
PANAS. Kodėl ne Panija?
GORGONAS. Tik Gorgonijoj žmonės gali būti laimingi.
MAMONAS. Kiekvienas populistas taip gali pasakyti. Gal reikėtų kažkaip ir paargumentuoti?
GORGONAS. Pažiūrėk į mane.
MAMONAS. Nu.
GORGONAS. Gerai, gerai pažiūrėk. Ką matai?
MAMONAS. Kiauliškai mielą fizionomiją.
GORGONAS. Puikiai pastebėjai, Mamonai. Jei nori, kad žmonės tave mylėtų ir netgi gerbtų, turi būti toks, kokį nori jie tave matyti.
PANAS. Che, kiauliškai mielas…
GORGONAS. Kaip tik toks. Eks ponas dievas padarė esminę klaidą: jis paskelbė sukūręs žmogų  pagal savo paveikslą ir panašumą. Tokiu būdu žmogaus prigimties laisvės buvo griežtai apribotos, ir tai negalėjo visiems patikti. O mes sakom, kad ne dievai kuria žmones, o žmonės kuria dievus pagal savo paveikslą ir panašumą. Ir sukuria tokius, kokius nori matyti – kuo panašesnius į save.  Kad ir į tave žvelgiant, Mamonai… Kas nenorėtų turėti tokio kablio, nosim vadinamo, tokių rankenų, kuriomis galėtum grobti visa, ką pasieki. Arba tavo, Panai, kindziuko ir po juo esančio kabuko, kurie tiek daug pačių įmantriausių gardybių ir jautrybių yra ragavę… Apie tave, tavo grožybes nekalbu, Protėjau, tu dar nesusiformavęs, dar niekas nežino, kas  iš tavęs gali išeiti, tačiau linkėčiau, kad pasektum mūsų senjorų pavyzdžiu ir padėtum Gorgonijos piliečiams visapusiškai atsiskleisti…
PROTĖJAS. Pasistengsim, tikrai pasistengsim, bose.
MAMONAS. Daug prišnekėjai, Gorgonai, o svarbiausio klausimo taip ir neišryškinai. Ko verta būtų visa tavo Gorgonija, visa tavo makropakilimo politika be manęs, Mamono? Ji tiesiog neegzistuotų. Ne tik tau, Pone aukščiausiasis, piliečiai stato hyperhauzenus, ne tik prie tavo altoriaus čirškina kruvinas aukas ir šlovina ugninį vandenį. (Mosteldamas žemyn) Gražūs, mieli laisvos šalies vaizdai, ar ne? Kiek naujų, modernių  superšventyklų ir šventovių! Gastrošopai, šnapsošopai, seksošopai, hurdamai, gamblingdenai, korupcionai. Kas visą šią industriją sukūrė? Kas bankinghauzus valdo? Ar ne Mamono garbintojai? Mamonija, ponai Superkriošenos, tik Mamonija…
PANAS. Che. Mamonija… Kažkaip vis į savo pusę lenki, mielas Maksi - Kablevičiau. Ar jau pamiršai, koks krupis buvai į šį kraštą atsprūdęs? Pinčiukas. Šnipą iš pelkės iškišt bijojai. Dabar galiūnas, oho… Kai niekas nebegresia… Išskyrus, žinoma, alzheimerį. Bepig trimituoti ant svetimo sprando išjojus…
MAMONAS. Neskiesk… Kas visais pavojingiausiais momentais pirmose nelabųjų gretose žengė?
PANAS. Mamonas, žinoma, Mamonas… Snukelį kaip klebono klapčiukas nutaisęs…
MAMONAS. Kas nuo skaistybės sargių į akį gavo ekshibicionizmo seansą demonstruojant? Ne Mamonas?
PANAS. Tik tiek ir sugebėjai. Žipčikas. Berods taip raisto žindukliai tave pravardžiuodavo? Verčiau prisimink, kaip elgeisi, kai tas sukčius panos Marijos vaikas, visus jus apmovė, į kiaules įviliodamas ir ežeran sukišdamas?
MAMONAS. Kaip. Normaliai. Kaip ir visi. Burbuliavau.
PANAS. Vadinas, kaip visi… Visi kažkodėl priburbuliavo, o Mamonas sveikas sveikutėlis.
MAMONAS. Mamonas žinojo pro kur burbuliuoti, vaikeli…
PANAS. Nejuokinga.
MAMONAS. Žinoma. Jei būtų juokinga, nekikentum už pilvo susistvėręs.
PANAS. Aš ir nekikenu. Aš žvengiu. Į tave žiūrėdamas. Jei Marijos žemę pavadinsim Mamonija, taigi tu, Mamonai, kaip visų dievų dievas visuose altoriuose kabosi… Kablys vietoj panos Marijos…
MAMONAS. Pakankamai seksualus kablys, kolega Panai.. Tas tikrai geriau negu švinkalo pilnas kindzius.
GORGONAS. Pakaks kalbasyti, ponai šnekoriai. Skelbiu absoliučiai objektyvų nuopelnų patikrinimo testą.  Kieno dėka jūs čia, – visų gerbiami, godojami, liaupsinami? Kas iki tol buvot? Kas iki tol mes visi buvom? Liuciferio ir jo šutvės užgaidų vykdytojai, štai kas. Be pusmaišio sielų nė nebandėm į Pragaro vartus belstis. Na kas jus iš Šėtono tironijos išvadavo? Kas pirmas su davatkom susiuostė ir jų klaupkas užėmė? Kas pro duris išvarytas įlindo atgal pro langą ir iš ambonos paskelbė Naująjį deklareišeną?
PANAS. Naująjį… Kche kche… Stepas paskui Stepą vėl į peką… Sena plokštelė, Gorgonai. Žinoma, išvaizdi, supakuota gražiai, su naujom vėliavytėm… Ir jei ne genialusis ponas Paradoksas, kažin ar šiandien taip aukštai sėdėtum…
GORGONAS. Aš įveikiau skaistybės sergėtojų dievą Plutą!
PANAS. Tu?  Nesisavink laurų. Tai Plutas įveikė Plutą. Jis iškart suuodė, kuo mes kvepiam, ir paskelbė patį kvailiausią, tiesiai savižudišką dekalogą: nepasiduok gundomas, nemeluok, nevok, neištvirkauk…  Ir išsikasė duobę. Ir amenkukt
PROTĖJAS. Jis tikrai nusižudė?!
PANAS. Politiškai. Kas gi eis paskui, kada reikalauji tokio absurdo?
GORGONAS. Šįsyk sutinku su tavim, Panai. Šimtu procentų. Žmogus yra laisvas, jis privalo būti laisvas, jis gyvena vieną kartą ir nedaryti to, kas  gali suteikti malonių akimirkų, – kvailybė ir silpnumas. Taip mes visada sakėm, ir žmonės suprato mus ir įtikėjo.
PANAS. Mes… Tu, Gorgonai, nepranokstamas… Nepranokstamas svetimų minčių vagis… Vos išgirsti protingą pasakymą, tuoj ir pasisavini… Mes… Suprask – Gorgonas… Cha… O kas visą Laisvės koncepciją išrutuliojo? Panas, draugeli, Panas… Pano bažnyčia. Taip, taip, jaunasis Protėjau… Ir Mamonas meluoti neleis… Žmogau, tu esi laisvas, tu privalai būti laisvas, jei ne – tu privalai išsilaisvint, tu gyveni vieną kartą ir nedaryti to, ko geidžia visa tavo esybė, – didžiausia kvailystė ir silpnumas. Vadinama nuodėmė – didžiausia tavo dorybė, visų malonumų šaltinis. Nusidėdamas tu sparčiai žengi į žmogaus  ir pasaulio vienybę ir visuotinumą. Neklūpok, žmogau. Neklūpok, neatgailauk. Negarbink¸nesižemink, nes tu laisvas, tu Dievas, pats sau Dievas. Tu niekam nepavaldus. Tik sau. Tu atsakingas tik prieš save. Kitokios atsakomybės nei širdy tavo, nei tavo leksikone nėra. Tas žodis gali atsirasti lūpose, bet jis tuoj numiršta vos užsičiaupi. Tu nesilaikai pažadų nė priesaikų. Tu nevykdai priesakų. Tu garbę supranti kaip principą “dantis už dantį”. Gavęs smūgį, tu neatsuki kito skruosto – tu apgręži priešininko makaulę, sutriuškindamas jo sprando slankstelį. Jeigu to viso nedarai arba darai, bet ne taip, kaip sakyta, tu pasmerktas gyvalioti kaip nuo visų slenksčių gujamas elgeta: tavo dalia – kūno ir dvasios skurdas. (Pauzė) Už tai ir pakeliam. Už Paniją.
GORGONAS. Neblogą jauką pakabinai, mielas Panai. Bet ar ne pernelyg  susireikšmini?
PANAS. Pernelyg… Kche kche…  Žinoma, ne iš sykio žmogus pakėlė galvą, ne iš sykio atsitiesė. Nelengva buvo tiek amžių mulkintam tariamą gėdą ir kuklumą įveikti. Bet kai atsitiesė, griuvo  Skaisčiausiosios Mergelės bastionai. Pakėlė rankas Plutas. Ant scenos užlipo Panas. Kilo seksrevoliucija. Į gatves išėjo seksbombos, biseksualai, liberalseksualai, socialseksualai. Suvešėjo masinis ekshibicionizmas. Panelės atidengė tas vietas, kurias iki tol slėpdavo, ponaičiai apsitatuiravo sekso simboliais, ponai ir ponios salonuose suskato demonstruoti kamasutrą. Suklestėjo seksindustrija, į mūsų globojamų partijų juodąsias kasas plūsta seksmilijardai, Panija, mieli kolegos, tik Panija šis kraštas turi vadintis…
GORGONAS. Visą vežimą iš degtuko priskaldei, Panai. Nežinau nė ką tau pasakyti. Tiesos, žinoma, daug. Bet aš pasigendu demokratijos. Demokratijos! Balsuosim. Už Gorgoniją. Du balsai.
MAMONAS. Atsiprašau, bet Protėjas balso teisės dar neturi.
GORGONAS. Kartojam balsavimą. Už Gorgoniją. Trys balsai.
MAMONAS. Trys?  Ar balkis atitrūko, Gorgonai? Mes prieš.
PANAS. Jis personas skaičiuoja pagal sudoroto ėdalo kiekį… Ėda už tris, vadinasi, trys personos.
GORGONAS. O jei aš tau išmalsiu protezus už tris, kaip tada?
PANAS. Išmalsi, kaipgi… Jei pasieksi…
GORGONAS (užsimoja kumščiu, stojasi, tačiau tuoj pat klesteli atgal). Rrrrupūs miltai!.. Protėjau, Protėjau! Kažkas atsitiko…
PROTĖJAS. Bandau aiškintis...
GORGONAS. Ne aiškinkis, o daryk ką nors.
PROTĖJAS. Nieko neišeis. Per daug prisikrakmolinai, bose.
GORGONAS. Vajėzus, tai kaip dabar bus?
MAMONAS. Prisikrakmolinai ir sėdėk. Ne mažas vaikas. 
PANAS. Iš kiekvieno š. galima išspausti vaško, bose.
GORGONAS. Nesupratau.
PANAS. Kol šitaip, joks Plutas į sostą nesikėsins.
GORGONAS. Puf… Gal ir teisybę sakot… Protėjau.
PROTĖJAS. Klausau, bose.
GORGONAS. Per daug nepersistenk. Pagalvok, kaip čia suveikus, kad… Na supranti… Kad ir taip liktų, ir tai vietai būtų patogu.
PROTĖJAS. Reikėtų specialaus pamperso, bose.
GORGONAS. Mamonai, ar turim specialių?
MAMONAS. Iki šiol nebuvo tokio poreikio. Bet reikalas pataisomas. Skubos tvarka įtrauksim į biudžetą atskira eilute, paskelbsim  konkursą, kas laimės, maždaug aišku, kas gamins – taip pat, taigi neužtruksim...
GORGONAS. Paguodei, tikrai paguodei, Mamonai. Ačiū.
PROTĖJAS. Pone Gorgonai, uždėčiau atsarginį... Tiesa, paprastas... Jei, žinoma, neprieštarausit.
GORGONAS. Vyriausias dievas – ir su paprastu pampersu... Viešpatie, iki ko nusiritom... Na dėk, po šimts velnių, kiek tau sakyti!
Protėjas uždeda sauskelnes
GORGONAS. Na va, dabar visai kitaip. Pasakysiu auksinę išmintį, sūnau: ne tas apsikrakmolina, kas apsikrakmolina, o tas, kas neapsikrakmolina ir apsikrakmolinęs. Tiesa, mano jaunasis drauge?
PROTĖJAS. Tikrai taip, pone Vyriausiasis. Jūsų kalambūras idealiai atspindi epochos dievų veidą.
GORGONAS. Taigi! Gerbiamieji dievai, aš visada žavėjausi mūsų susiklausymu ir tolerancija sprendžiant pačius sudėtingiausius mūsų globojamos šalies gyvenimo reiškinius, sugebėjimu pakilti virš asmeniškų ambicijų ir interesų, aš visada žavėjausi jūsų ryžtu ir valia ginant dieviškuosius mūsų reikalus, todėl mes šiandien ir esam tokie tvirti, atsparūs ir galingi. Kur aš lenkiu? Žinom, kuo baigėsi bandymas demokratiškai išspręsti mūsų globojamos šalies pavadinimo klausimą…
PANAS. Liapsusu.
MAMONAS. Jei, žinoma, tokį reiškinį galima pavadinti liapsusu… Juk tai pats tikriausias liaptiapas.
GORGONAS. Liaptiapas… Liap-tiap tiap, tiap-liap liap, liap-tiap tiap… Girdėjot? Kokie sąskambiai... Juk tai gyva muzika!
MAMONAS. Mums pranešta, kad per ruporus reklamuojasi kažkoks pusdievis Liaptiapas.
PANAS. Liaptiapas ar Tiapliapas?
MAMONAS. O koks skirtumas? Kodėl klausi?
PANAS. Vienas toks Liaptiapas jau buvo. Tiapliapiją kūrė. Kadrus rinko, mūsų šūkius kopijavo, eisenas rengė. Žmonėms patiko. Kaip žinai, gerokai paplušti gavom, kol pasitvarkėm.
MAMONAS. Sako, tų liaptiapų ar tiapliapų dabar tiek privisę – nors samčiu semk. Kai tik užeina metas savo grožybes pademonstruoti, ir pasipila kaip drugeliai.
GORGONAS. Nelabai aišku, bet visiškai suprantama. Tiap – liap liap, liap – tiap tiap… Vis dėlto puikiai skamba, ar ne? Mieli kolegos, ar nemanome, kad mūsų modernėjančiai  šaliai  reikėtų ir naujo, moderniško himno?
PROTĖJAS. Jūsų sukurtas motyvas puikiai atitinka visus tokio himno reikalavimus, pone Gorgonai. 
Atlieka visas kvartetas
GORGONAS Galvotas vyrukas esi, Protėjau. Kaip elgtumeis, jei būtum mano vietoj?
PROTĖJAS. Tikrai nemalčiau, kas jau sumalta, pone Gorgonai.
GORGONAS. Girdėjote? Jis nemaltų, kas jau sumalta. Juk tai išeitis. Ir gana protinga. Ką pasakysi, Mamonai?
MAMONAS. Viskas ir taip aišku. Be konsensuso neapsieisim. 
GORGONAS. Konsensusas, cha. Ar tai – kada visi nori, bet niekas nenori? Ar kada visi nenori, bet niekas nori?
MAMONAS. Kada visi ir nori, ir nenori.
GORGONAS. Perspektyvus pasiūlymas, mielasis  Panai...
PANAS. Na ir kaip mes jį suformuluosime, Mamonai?
MAMONAS. Kas dažnai žlugdo kad ir pačius išmintingiausius sprendimus? Asmeniškumai, viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai, juk taip?
GORGONAS. Tikiuos, Mamonai, kad, tai sakydamas, turi galvoj ne mūsiškos politinės orientacijos pavyzdžius?
MAMONAS. O taip, mielas Gorgonai. Mūsiškių partijų viešieji ir privatieji interesai puikiai vieni su kitais sutaria.
PANAS. Taigi teisiniai argumentai nekliudo  šios šalies vadinti ir Panija.
MAMONAS. Kliudo, šviesiausiasis Panai, kliudo… Žinoma, tavo įvaizdis gana patrauklus, kad ir žvelgiant į meno istorijos puslapius, tačiau ne visi tai supranta… Manau, kad, kurdami šalies pavadinimą, turėtume apsieiti be vardų. Tokiu būdu išvengtume atskirų dievų kulto ir kultūringai bendraudami rodytume gražaus sugyvenimo pavyzdį. Kaip nuo seno kuriami pavadinimai ir vardai?  Turbūt neprieštarausite, jei pasakysiu, kad tai daroma pagal esminius personažo ar reiškinio požymius. Lieka išsiaiškinti, koks mūsų globojamos visuomenės esminis požymis. Pageidautina, kad šis požymis atspinėtų teigiamas, pozityvias jos ypatybes. Priešingu atveju vargu ar jis prigytų. Taigi prašau. Na, aukščiausiasis Gorgonai…
GORGONAS. Daug gražių, sakyčiau, netgi kilnių savybių turi mūsų šalis. Tačiau viena iš jų akivaizdžiai nustelbia kitas. Tai sanktimanija, mielieji. Tik Sanktimanija turi vadintis ši buvusi Marijos žemė.
PROTĖJAS. Jūsų  erudicija tikrai nepaprasta, pone Gorgonai… Nedrįsčiau klausti… Bet, matydamas jūsų  nuolatinį dėmesį jaunimui…
GORGONAS. Aš tavim vis labiau žaviuos, Protėjau. Tu ką tik pateikei gyvą sanktimanijos pavyzdį: taip puikiai  suderinai žodžius ir mimiką, kad jei ne mano tūkstantmetė  patirtis, tikrai būčiau patikėjęs, kad tai, ką tu sakai, – įkūnytas nuoširdumas ir pagarba, kas, žinoma, nebūtų labai pagirtina.
PROTĖJAS. Jūs norite pasakyti, kad aš veidmainiavau?
GORGONAS. Ar aš noriu pasakyti? Gorgonas niekada nieko nenori pasakyti. Gorgonas pasako. Veidmainiavai, Protėjau. Genialiai veidmainiavai. Vertinu aukščiausiais balais.
PROTĖJAS. Vadinas, sanktimanija tai veidmainystė?
GORGONAS. Taip, kaip tik taip. Veidmainystė. Pats įstabiausias,  labiausiai paplitęs bendravimo būdas, kurio pranašumai neabejotini. Įsivaizduokim, kad staiga liaujamės veidmainiavę. Kas atsitinka?
MAMONAS. Turbūt nieko ypatingo. Paprasčiausiai išsimalam snukius.
PROTĖJAS. O žmonės? Dar yra ir žmonės.
GORGONAS. Dėl žmonių neturėtų galvos skaudėti. Šis bruožas taip įsišaknijęs, kad niekas ir nepagalvos  kitaip elgtis.
PROTĖJAS. Tai gal tą Marijos žemę ir pavadinkim VEIDMAINIJA?
GORGONAS. Pernelyg viską supaprastini, vaike. Sanktimanija…  Veidmainija… Yra skirtumas? Sanktimanija – tai kažkas šventvagiška, tai superveidmainystė. Veidmainystė iš esmės. Veidmainystė kvadratu.
PROTĖJAS. Ponai dievai, aš lekiu į Žemę pranešti, kad nuo šiol mūsų  šalis vadinsis SANKTIMANIJA!
MAMONAS. Palauk, palauk. Niekada taip nebūna, kad neatsirastų geresnio varianto. Ar ne gobšumas ir pavydas – mūsų šalies būdingiausi, pavyzdiniai bruožai?   
GORGONAS. Niekas tuo neabejoja, Mamonai, tačiau jie pernelyg kasdieniški, šiurkštūs, kad tiktų šalies pavadinimui. Šiurkštūs, žinoma, ne dėl turinio. Turinys kaip tik visiškai priimtinas. Kas yra tikrieji šalies gerovės kūrėjai? Ar filantropais vadinami minkštakūniai švaistūnai, ar gobšūs, pavydūs, žiaurūs supermenai, kuriuos  kadaise mafiozais vadindavo? Suprantama, pastarieji.  Sugalvok žodį, skambų, aistringą, plėšrų, kurį visa šalis galėtų skanduoti, ir aš tau nusilenksiu.
PROTĖJAS. Žinau. VILKŲ PASAULYJE-E-E....
GORGONAS. Neblogai.  Bet kažkur girdėta. Be to, prastai skamba, berniuk. Tai kaip, Mamonai, pasiduodam?
MAMONAS. LIUPUSODIJA-A-A!..
PANAS. Liupusodija. Kas tai? Odė vilkams?
MAMONAS. Tai odė viso pasaulio vilkų susivienijimui.
GORGONAS. Cha, beveik Bethovenas. Ne, tokios asociacijos mums iš principo nepriimtinos.
PANAS. Daug neišsidirbinėdamas pasakysiu: gana uodegas raityti, ponai, siūlau mūsų globojamą šalį pavadinti SODOMIJA, LAIMINGŲJŲ ŽEME. Kodėl laimingųjų? Ogi todėl, kad jos gyventojai negali būti nelaimingi, jie tiesiog pasmerkti džiaugsmui ir laimei – jie gyvena pagal mūsų dievų įdiegtą laisvės doktriną: sykį gyveni, nesivaržyk, mylėk save, atsiskleisk, nėra nei gero, nei blogo, yra tik malonu ar nemalonu, būk malonus sau, būk malonus tiems, kas teikia tau malonumo,  spjauk į veidą visiems, kas teigia priešingai ir bruka tavo kūnui vergijos pančius. Nėra nei filijų nei fobijų, yra visuotinis susiliejimas džiaugsmingos potencijos ekstazėj…
GORGONAS. Kaip paprasta. SODOMIJA… LAIMINGŲJŲ ŽEMĖ… Gaila, kad ne GORGONIJA…Tu – genijus, Panai.
MAMONAS. Jei  būtum gėjus, aš išbučiuočiau tave.
GORGONAS. Bučiuok mane, Mamonai.
Dievai išsibučiuoja
GORGONAS. Protėjau, leki į Žemę ir paskelbi naujieną. Galbūt ne visiems ji patiks, bet…
PANAS. Ką galbūt, tikrai visiems patiks. Pluto sapalionės neturi jokių šansų.
GORGONAS. Į ginčus nesileisk, neleisk žeminti dievų vardo ir šiukštu nesusidėk su tiapliapais.
Protėjas iškeliauja
Pauzė
PANAS. Didelį darbą padarėm.
MAMONAS. Tam ir esam. Gal dar to jaučio kraujo turi?
GORGONAS (susipylęs sau). Deja.
MAMONAS. Nelabai gražiai elgies, Gorgonai.
GORGONAS. Pagal hierarchiją.
PANAS. Ar ir puodą išlaižei?
GORGONAS. Maniau, kad niekas nebenori.
PANAS. Galėjai ir atsiklaust.
GORGONAS. Aš? Turėjau klaust?
MAMONAS. Jei mūsų pilvai ims savivaldžiauti, mes už save neatsakom.
GORGONAS. Kaip manot, kolegos, ar tas bachūras patikimas?
PANAS. Kol kas gana simpatingai atrodo.
GORGONAS. O tai, kad pernelyg mumis žavisi, ar nekelia įtarimo?
MAMONAS. Kai bus dėl ko įtarti, ir įtarsim, man jis ne konkurentas.
GORGONAS. Kol kas. Gerai, šį klausimą paliekam atvirą. Einam toliau. Negrįžtamai pasukę klestėjimo keliu, turim pakoreguot kai kuriuos taktikos elementus ir, žinoma, strategiją. Iki šiol  vadovavomės klasikinės demokratijos principais. Vox populi – vox Dei. Dabar pereisim į aukštesnę demokratijos pakopą – valdomą demokratiją  Vox Dei – vox populi. Galvoju apie naują konstituciją, kurios esminius punktus ir turėtume aptarti. Kolega Panas? Prašau.
PANAS. Visai išdvakai, Gorgonai.
GORGONAS. Nesupratau.
PANAS. Apie kokią konstituciją kalbi?
GORGONAS. Apie naują. Gorgonijos.
PANAS. Tas ir matyt. Mūsų globojama šalis dabar Sodomija, mielasis. Ir jokių, nei senų, nei naujų demokratijų nebegali būti.
GORGONAS. Tad kaipgi?.. Niekas už tokią konstituciją nebalsuos.
PANAS. Mūsų globojama šalis dabar iš principo nauja. Ir konstitucija tai turi atspindėti. O dėl balsavimo tai galvą dedu, kad piliečiai ir pilietės veržte veršis prie urnų, kad parodytų, jog kaip tik tokia labiausiai atitinka jų lūkesčius.
MAMONAS. Na na?
PANAS. Jokių vox Dei – vox populi, jokių demokratijų. SODOMIJA – tai seksokratija, seks Dei – seks populi. Pagaliau  kas pirma, kas antra ne taip ir svarbu. Jau dabar šie principai labai paplitę. Pažvelkit, kas daros bet kokio rango kekšynuose, ir jūs suprasit, kuo virs mūsų Sodomija įteisinus sueities pablisitę. Dėl viso pikto, tam atvejui, jei vis dėlto atsirastų nepritariančių, manau, kad būtinai reikėtų priimti BK straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už paties akto viešumo pažeidimus. Tikiu, kad laikui bėgant tai virs profesionalaus sporto fenomenu ir taps antrąja mūsų šalies religija.
MAMONAS. Svarbiausia ir pamiršai, seksokrate. Biudžetas, baksokratija – štai tas dramblys, ant kurio stovi ir tavo koncepcijos. Kas ir kaip formuos biudžetą, mielasai?
GORGONAS. Dėl šito galit nesirūpinti. Atsiras, kas suformuoja. Kad tik būtų iš ko.
PANAS. Kaip žinom, mūsų globojama šalis nei žemės turtais, nei ypatingu intelektu nepasižymi. Tačiau niekas nepaneigs, kad žmonės čia balsingi ir seksualūs.  Iš tolo švyti jaunosios žvaigždės ir žvaigždutės. Kas iš to seka? Ogi finansai. Šimtai, tūkstančiai, milijonai eurų. Juos reikia paimti. Uždavinys nėra paprastas, bet įkandamas. Įdirbį turim neblogą.  Prigimties žiedai jau užmezgė vaisius. Pedagogai mūsų pusėj. Išsijuosę darbuojasi seksologai. Lyčių sueities imitacija – pagrindinė visų amžiaus grupių tema. Jaunavedžiams dėstomos paskaitos apie poravimosi meną. Gimsta poravimosi religija. Gaminama aibė porno atributikos. Sekso industrijos pelnai prilygsta naftos milijardams. Deja, juos paima ne mūsų šalis. O turime paimti mes. Sodomija. Kaip? Maksimaliai padidinę sekso eksportą. Daugybėje sričių mūsų šalis pirmauja. Niekas prieš mus neatsilaiko tuštinant bokalus ir grumiantis keliuose, kitokių šiurkštumų  ir nevalyvumų varžybose. Sekso eksporte taip pat turime pirmauti. Visos prielaidos yra. Jaunimas puikiai paruoštas. Kas trečias jaunuolis, kas antra jaunuolė pasiryžę tuoj pat išvykti, kad atliktų garbingą Sodomijos piliečio pareigą.
Parvyksta Protėjas. Lūpose šypsena, akys spindi
Pauzė
PRTOTĖJAS. Aš apakęs… Kaip ten gražu… Kokie gražūs ten žmonės… Jie visai nebijo mirti… Jie taip elgiasi tarsi mirtis būtų jų sesuo, jų motina, jų mylimoji…
MAMONAS. Kažkas čia nebe taip…
PANAS. Viskas taip, kolega. Žaliakasės sumaišė protą Protėjui.
PROTĖJAS. Ten tikrai laimingųjų žemė…
GORGONAS. Na dėstyk, dėstyk. Kaip jie tave pasitiko?
PROTĖJAS. Jie manęs nepasitiko.
PANAS. Jie nesirinko į aikštes, neskandavo “Sodomija”, neminėjo mūsų vardų?
PROTĖJAS. Ne.
PANAS. Kodėl? Gal tu jiems nieko nepranešei?
PROTĖJAS. Bandžiau. Bet jie manęs nepastebėjo.
GORGONAS. Tai ką  jie, po šimts kipšų, akli?
PROTĖJAS. Aš nežinau. Jie į mane nežiūrėjo.
MAMONAS. Tai ką jie veikė? Jie vis dėlto kažką veikė?  Žmonės visada ką nors veikia.
PROTĖJAS (nuoširdžiai, svajingai, ilgesingai). Jie linksminosi, jie puotavo… Kaimų pirkiose, miestų aikštėse, specialiose girdyklose, nepaisydami žiaurios statistikos,  jie stoiškai gėrė surogatus, traukė koką ar džefą ir smigo laimingi, euforijos apimti čia pat po pririaugėtais suolais ar stalais  į klinikinės mirties tunelius. Jie mylėjosi… Mylėjosi juodai. Mylėjosi nesaistomi pažadų ir priesaikų, nepaisydami amžiaus, lyties ir biologinių rūšies skirtumų. Mylėjosi po karalių baldakimais ir ubagų skrandomis, po brezentais ir žvaigždėmis, aistros ištroškusios senės dusino  pajėgiausius vyrukus, jaunų meilužių glėbiuose didvyriškai krito viagros poveikio neįvertinę pensininkai, o virš gražiosios žemės draikstėsi prezervatyvų skutai ir ilgai nesisklaidė toks mielas širdžiai spermos ir išskyrų kvapas...
GORGONAS.  Valio, mes nugalėjom. Hip hip!
PANAS ir MAMONAS. Hurra!
PROTĖJAS (vis taip pat įkvėptai). Tai tik gėlytės, mielieji dievai. Malonumų svaigulys užvaldė jų protus. Jie daro viską, kad neturėtų palikuonių. Jie nebenori ir nebegali  reprodukuotis. Išsekusios vyrų sėklidės gamina nesubrendusį broką, o moterys gimdo zombius.  Mirties angelai sklando virš žemės!
GORGONAS. Ar tu tikrai matei juos, Protėjau? Na, tuos angelus…
PROTĖJAS. Mačiau. Jie plotais dengė saulę.
GORGONAS. Vadinasi, matei… Ir kokios perspektyvos?
PROTĖJAS. Žmonės patirs dar vieną džiaugsmą – jie iš tikrųjų panors mirti.  Savižudybių statistika viršys visus rodiklius!
PANAS. Tu fainas vaikis, Protėjau. Garbingas, ištikimas. Kitas jau seniai būtų padus pasipustęs...
GORGONAS. Kaip supratau, kitų dievų nežadi ieškoti, lieki su mumis iki galo?
PROTĖJAS. Norėčiau. Norėčiau būti toks kaip jūs, visagaliai dievai.
GORGONAS. Sprendimo, matau, nebekeisi…
PROTĖJAS. Ne ne, jokiu būdu.
GORGONAS. Ir nė kiek nebaugina ateitis?
PROTĖJAS. O ko bijot? Juk ateitis niekada nesibaigia.
GORGONAS. Aukso žodžiai. Man regis, metas pietauti, Mamonai?
MAMONAS. Dėl įdaro. Iš artišokų ar pastarnokų?
PANAS. Tik patroškink gerai, kad daug kramtyti nereikėtų.
MAMONAS. Gali neabejot. Šitai mes sugebam.
GORGONAS. Ir kahoro, būtinai kahoro. Eik, eik, berniuk, padėsi apsiruošti.
PROTĖJAS. Ponai dievai, mes pasistengsim jūsų nenuvilti.
MAMONAS. Eime, Protėjau.
Mamonas ir Protėjas išeina
GORGONAS. Ar jis iš tikrųjų toks naivus, ar tik apsimeta?
PANAS. Dabar jau vis tiek.
GORGONAS. Vis dėlto nelabai suprantama. Ką, jis gudresnis už mus?
PANAS. Nepasakyčiau.
GORGONAS. Tai kodėl toks nuolankus? Oho, kokie mes jo amžiuj buvom! Visas paraistes išdulkinom. Kaimiečiai neatsistebėdavo: ir iš kur tie velniukai dygsta?
PANAS. Negraudink.
GORGONAS. Manai, man negraudu? Manai, visa tai, kas dabar vyksta,  mane džiugina?  Iš reikalo, brolau. Iš inercijos. Argi tai gyvenimas? Praktiškai mes nebereikalingi. Savo darbą atlikom. O kai nebereikalingas, tai ir nebereikalingas. Nei sau, nei kitiems.
PANAS. Šitaip galvodami niekur nenueisim. Darbų per akis. Niekad nepatikėsiu, kad Plutas taip lengvai pasiduotų.
GORGONAS. Plutas… Bjaurus tipas. Bet ar mes turim tiek jėgos, kad jį pribaigtume?
PANAS. Tu toks pesimistas, Gorgonai, todėl, kad alkanas. Užkąsim, ir viskas kitaip pasirodys. Na štai ir pietūs…
Padėklu su valgiais nešinas įeina virėjo apdaru vilkintis Protėjas.
PROTĖJAS (labai džentelmeniškai). Na štai ir pietūs, gerbiamieji. Galbūt šis troškinys nebus toks minkštas ir sultingas, kokio tikėjotės, bet dėl įdaro garantuoju. Ir kahoras – pagal visus standartus. Ritualinis. Gero apetito, kolegos. Staiga praėjo noras? Betgi pats pietų metas… Ką gi, pasitarnausim: juk jūs – senjorai, ypatingai godotini dievai. Pradėsime nuo šito kąsnio…  Kadaise tai buvo visų sistemų veiklą garantavusi galybė, dabar, deja, tik sudiržęs,    nebeiššutinamas mėsgalis. Kandam, ponai dievai, kandam. Bijot išsilaužt paskutinius dantis? Užspringti? Atleiskit, bet pirmas kąsnis visada sprangus. Na matot, ne taip ir baisu. Atleiskit, delikatesais negaliu pradžiuginti, bet šis kepenų gabalėlis, nors ir cirozės pagraužtas, visai įmanomas. Matau, kažką norit pasakyti? Palaukit, pakentėkit, atsilaisvins žabtai, tada ir pasikalbasysim. Žvaliau, ar galite žvaliau? Nors aš jus labai gerbiu, bet mano kantrybė irgi ne geležinė. Tokiais tempais mūsų pietūs gali ir užsitęsti. Pagaliau. Ledai pajudėjo. Galiu patikinti, kad iš šalies žiūrint atrodote kaip tikros mėsmalės. Užpilam kahoru ir… Na štai, ir nieko baisaus neatsitiko. Dabar galim sėsti ir pakalbasyti. (Patogiai įsitaiso Gorgono soste)

2007 m.