Kur buvai, kai tavo pirmoji meilė –
suteneris, kuždėjo tau į ausį nebūtus
dalykus valso ritmu?
Šilkinių suknelių purpuras,
smilkstant cigaretei,
griaužia tau akis ir nematai
tų siluetų, tiesiančių į tave rankas.
Jie moka tau netikrą pinigą
už naktį. Visa drebi nuo
kruvinosios Meri ir galvoji,
kad šitie šunsnukiai
tave tikrai mylėjo?
Tad pagimdyk mums leniną ar lenoną,
dar vieną kalės vaiką,
galėsi atiduoti tiesiai į vaikų prieglaudą
kam tau tas vargas?
Nueik pas kunigą. Nebijok,
jis neužmėtys tavęs akmenimis.
Arba samurajų. Jis žinos kaip sutramdyti
tą slibiną arba tiesiog nukirs jam šlykščias galvas.
Tada, galbūt, aš nesakau,
Mona Liza padovanos tau savo šypseną,
o prisikėlęs Džo Dasenas padainuos lopšinę
Eliziejaus laukuose.