Aš kaip septinto lygio vartotojas esu įsipareigojęs vertinti griežtai, todėl spaudžiu ketvertą. Man išmeta langą kažką apie lygius panaikinu. Vėl spaudžiu ketvertą. Vėl lentelė. Gal per mažai duodu?
turinys- ištisa jausmų skalė.Ir kodėl lyrikai taip tyli?Emocijos ir vaizdai.Puiku.Man patinka.Vilnelei ir skauda ir šalta ir skamba ir tylu.O fleita...sugrąžins upę...,neištekėk upeliukais.Lyrinio herojaus ir autoriaus netapatinu...(mintyse tik)
tiesą sakant intriguojanti buvo pirma strofa. toliau pakankamai nuspėjama ir inertiška. tie pasikartojimai nelabai suskamba, nors kokią funkciją atlikti turi aišku. po kiekvieno pasikartojimo, kažko radikalesnio, netikėtesnio, ar minties vingiu, ar sąskambiu reikėtų, kad tas grįžimas prie pasikartojimo būtų kaip atodūsis, priš naują smūgį.
Kad jau taip išpuolė, kad mūsų kūrinėliai atsidūrė greta, gal parašom bendrą „Fleitininkas ir infernalinė moteris“? Na, tipo, jie netyčia susitinka prie upės?
Kiek suprantu, turi muzikos garsus mintyje, tai neužsigauk - nelabai ji man skamba. Jei jau derinate su muzikinio instrumento skambėjimu, tai reikėtų oi kaip gražiai išlieti tą JO fleitos ulbėjimą. Kūrinys, mano pajautimu, yra vertas stipraus dvejeto. Nesakau, kad prastas, galėjai įtaigiau tą fleitos garsą perteikti. Juk toks švelnus instrumentas - būtina jį parodyti kuo gražiau. Muzika - ne prajova, ji - sielą glostyti turi ir klostyti. Turinys - neblogas, patiko sulyginimas. Vilnele, juk žinai, rašau ką jaučiu. Sėkmės. 2