...

Lietus tai lijo tai lynojo.
Žiūrėjom nuotraukas ir plaukėm
tylėjimu į priekį  mėlynuoju
dvivietėm kaukėm.

Tolydžio vėso, kol priviso
šiurpų šiurpelių, subujojo žvarbos,
mes gėrėm arbatas melisų
vienas kitam beveik nesvarbūs.

Nors buvo šalta, bet ir giedra,
ir palanku stebėt žvaigždynus,
ir kraujyje just sidro plėtrą,
kažko taip ir nepagadinus.

Žiema užtruko visą erą.
Paskui atšilo. Vėl prabilo lietūs.
Žiūrėjom ir gurkšnojom sferą,
kurios nebuvo įtampa palietus.