Žiūrintiems į Dangų
Iš už kampo išlenda senis su kirviu. Eina tiesiai prie manęs. Greičiausiai kas nors būtų išsigandęs, bet man jis neatrodė baisus. Tik keistas – kam vidury nakties vaikščiot po gatves su kirviu rankose. Savigynai? Deja, neturėjau laiko jo klausinėti. Abu kažkur skubėjome, tad greit prasilenkėme ir tiek. Žvilgtelėjau į senio veidą, į akis, nuleistas žemyn, į purviną kirvį.
Pakėliau akis aukštyn į juodą dangų – vos kelios žvaigždės – visai neromantiška. Keistos mano mintys – ir kam gi čia reikia tos romantikos? Vat todėl ir nėra jos – nes niekam nereikia, visi vaikšto nuleidę akis į žemę. Kodėl? Gal dėl to, jog galima rasti pamestų pinigų. Nebežinau.
Daugiaaukščio koridoriuje tamsiau nei lauke. Nieko nematau. Čia nėra net mėnulio, o lemputės kažkodėl nedega. Truputį pasišvietęs su mobiliuoju telefonu atsirakinu buto duris ir uždegu šviesą. Pats užsimerkiu ir atsimerkęs tikiuosi vėl pamatyti tą senį su kirviu. Būtų įdomu – ką daryčiau? Ką jis darytų? Kodėl dabar nieko nedaro, tik stovi ir žiūri į mane. Ar jį nustebino tai, jog aš užsimerkęs šypsausi? Ne, čia jo tiesiog nėra. Atsimerkiu – butas tuščias.
Tyliai apieškau visus kambarius ir susimetu į kuprinę visus rastus pinigus bei kitus brangesnius smulkius daiktus. Išjungiu iš tinklo šaldytuvą. Nebeburzgia. Būtų įdomu palikti savininkams kokį nors raštelį, pvz.: atsiprašau už sukeltus nepatogumus, Tadas Blinda. Ne, šitas nepatinka – kvaila ir banalu, nesugalvoju nieko tikrai gero. Nesvarbu. Saugiai užrakinu buto duris ir išeinu.
Grįžęs namo iškart krentu į lovą. Nieko nematau, bet ne todėl, kad būtų tamsu, tiesiog per daug įspūdžių, jaučiuosi labai sujaudintas, laimingas... ir vienišas.
Papurtau galvą. Įdomu, per kiek laiko nebeliks tų visų monetų, banknotų, papuošalų... Manau, pakankamai greitai, taip, greitai visa tai atsidurs paprastų atsitiktinių žmonių kišenėse. Juk dauguma jų eina nuleidę galvas žemyn. Jie tikisi rasti ką nors tiesiog ant gatvės, tikisi išlošti patys dėka kitų nelaimės. Ir šis rytas išties išpildys jų viltis. O tuo metu aš ramiai miegosiu.