Tabula rasa

Ir mes su tėvu
statėm kryžius.
Dar tada, pameni,
kai saulė buvo
perkaitusi?
Ir medžiai siūbavo
lyg luošiai.
Nešė savo
giesmes kartu
su krentančiais
lapais.
Ir akmenys dar
labiau spaudės
prie žemės.
Smilko ilgesys,
tik jau be skausmo.
Koplyčios varpai
skambino.
Ir gėrės dievo
kvapas mums
į veidus.
Snigo pernykščiu
sniegu, taip tyliai
į baltus delnus.
Pameni?
Tą rudenį mes su tėvu
statėm kryžius.



tabula rasa* - [sk. tabulia raza; lot] čia - neliestas, tyras dalykas (aut. pastaba)