Ghominigebus et Sanktilijus Finis

Šviesa amžinybės beskaidrė
Bedugnes akiduobes pjausto
Ir tamsa anapusybės skleidžias
Užmetus tinklą nekrikštus gaudo

Ir žinai, kad teisėjas tuoj kals
Plaktuku de facto, o paskui de jure
Jo beformis incognito veidas apšals
Nuo tieos, kuri mums tėra nuodėmė

Tavo sielos esybė amžina
Ims žydėt plastmasine idencija
Ir žvakutės parafinio liepsna
Paliks savo kūno jurisprudenciją

Amen.