Šaltas Šiaurės Vėjas

Saulė užgęsta
Blyškus mėnuo pasislepia
Naktis ateina
Tyliai tamsa atšliaužia

Pakeliu akis į dangų
Išgirstu ateinant Ją
Stebiu Jos žvilgsnį klaikų
Su liūdesiu Ji stebi mane

Ji panyra į mano šalta glėbį
Kaip šerkšnu apaugęs žiedas
Tokia trapi ir bejėgė
Atimti jos negali niekas

Paskutinį kartą mano glėby ji šią naktį
žvelgiu jai į akis... nes ji jau prarasta
Ji pasitraukia pavėjui.. į toly
Šalto šiaurės vėjo pakirsta

Klaikų rudenį praskaidrindavo tik ji
Vėjas apraudojo Ją
O Ji buvo toli toli
Amžinai prarasta

                                    Skiriu Monikai, niekada nepasitrauk į toly...