monologuoti sakiniais,
interperetuot inkarais,
po kaklais, po tiltais ir ten.
apipešioti mintis, planus
ir vėjus palikti be aitvarų,
kažin kokiais nežinomais
vardais išvadint.
atėjau pamatyti arbe ne,
tai, ko nėra, ko nemoku.
suprasti, išmesti, išvemti
kirvius kotais is krapštukų.
pamesčiau tau intervalais
nemokamus interviu su manim,
dabar kokius kad metau
monologais, rimuotus blogai
bet ar dar įdomu mane interpretuot?
kartojuos, kaip kartojasi skylutės,
fotojuostoj, kuri nebus išryškinta.
dubliuojuosi, kaip dubleriai šoka,
pro stiklus netikrus per filmus staigius.
išsilieju, kaip liejasi našlaičio ašaros,
kurios byra ant asfalto prie mašinos.
išsikraunu, kaip išsikrauna telefonas,
kai lieka dar daug ka pasakyt.
ir dėkoju,
tau už čia
ir tenais.
kad esi.