žmogus

tu - mažas žmogau gyveni
eini takais, keliais, brendi
kai lietui lyjant skėtį pamiršti

sulijusi tave prie savo durų sutinku
kas tu?

tu - kartais išsiblaškęs ar naivus
palieki namuose raktus
o vakarėjant
pasimetusį tave prie savo durų sutinku
kas tu?

netyčia šitaip sutinku tave kasdieną vis kitokį
pažįstu tavo žingsnį, balsą, kvapo skonį
slapta ir neslapta stebiu, kaip tu akis nuleidęs kažkodėl
per gatvės ilgą triukšmą bėgi vėl
ir vėl naktim tokiom kaip ši
užmigti negaliu
nuo pilnaties tiek daug šviesų
kas tu?