Geltonoji upė

Geltonus gėlių žiedus upėn tu sumeski,
Lengvu atodūsiu skandink,
Juos skubančius kuo greičiau išnykti.
Geltonoji upė.
Na tik neverk, dabar neverki,
Žengdama tolyn savų minčių tu nesineški,
Joms įkyriai krintant po kojom basom.
Nerami kelionė.
Na tik neverk, dabar neverki.
Ranka glostydama pūkuotas pienių galvas,
Paliestos jos taip žavingai plinka.
Gyvenimo tiesa.
Na tik neverk, dabar neverki.
Mėtydama akmenis tuštumon, ten,
Kur ką tik lakstė geltonplaukė upė.
Likimo ironija.
Kapstydama pavargusias dulkes klyki:
„Lietaus, nors lašo vandens, lietaus. “
Kvaila užgaida.
Nagi paverk, dabar paverki.
Upė vėl tekės sūpuodama geltonus žiedus.
Tavo Geltonoji upė.