paryčiais gatvėse gelsvai spingsi žibintai
sakai - jaučiuos nelyg kalnuos
rūkas balina mintis
einam tylėdami ir
stabtelim vis prie rasotų akmenų
tarp medžių gludinam rytą
skleidžias saulė danguosna
debesys tirpsta
tarp pirštų
Gal tiesiog – „skleidžiasi saulė dangun“? Nes jei imsimės manyt, kad jų yra keletas (devyni, tarkime), ne apie tai reikės šnekėt. Ir rasos ant akmenų neminėčiau – pakartojimas įspūdžio nesustiprina. Na gal ir nieko apie kalnus sakyt nereikėjo – tiesiog tylintiems eit. Bet bendras įspūdis neblogas – tirpstantys debesys leidžia užsimerk prieš kai kuriuos nesklandumus. Trys su pliusu, arba keturi su minusu. Galit pasirinkt.