Vienas už abu. Tryse po vieną

Labas rytas ir tau, išmiegotas atstume,
Tarp kančių, „nekenčiu“ ir tarp klystančio „gal“;
Kablelius ir arbatą į vieną sustūmiau:
Apkabinsiu lietum --- nusijuoksi atgal.

Šiandien saulė naivi, matyt, aikčiojo naktį:
Man gražu, kai sugėdintos slapstosi žvaigždės...
Iš ugnikalnių mėnesio pieną išlakti
Pasilenkus galiu, nors nirvana jau baigės.


Taip ir liekam tik trys - su keliaraiščių tūkstančiu,
Nesiblaivančio ilgesio keliams aprišti.
                                                                              {čia}
                                                                            - tyla -

Aš kaip visada dūkstanti.
Dviem langais užmerktais...
                                Nesikiški!