Aukuras būsimai meilei

Ugnies nedeginsiu ir laužą,
Prieš degant apstatysiu plytom.
Štai taip aš savo meilę saugau,
Kad sausų malkų nesulytų.

Nėra šilčiau nuo tavo žodžių,
Kokie jie gražūs man bebūtų.
Lyg basas eičiau aš per sodžių,
Lyg gerčiau alų vėl be putų.

Akim šaltom ir drebant rankom,
Palietus vos stygas gitaros,
Nutilus paukščiams palei dangų
Medum pakvips pievų nektaras.

Pasklidus aidui vėl aplinkui
Ir spragsint ugnyje žarijoms
Nakties tamsiosios šeimininkam
Vėl skleisis dainos kaip lelijos.

Gal negirdėsi meilės žodžių
- Saldžių maloninių ošimų.
O dėmesį aš tau parodžiau
- Pirmiau, nei mes susipažinom...