***

išgyvens tarkim vyriškis 69 rudenis
vienų pasiilgs kitus nugirs

iš lapus gatvėj renkančio poeto
pagyvens juose pabėgios
po ciferblato pakampius

kas vakarą įsiropštęs į vaikystėj
nukirstą  juodalksnį
jame
trys įrantos:

|
vinilinė plokštelė rankose
abejingas žvilgsnis
į viršelį lyg veidrodį
ir
patefonas per anksti
nuėjęs žiemoti

||
paskutinis pašnekovas
nueina už nakties kreidom
apipavidalinto
skersgatvio, negrįžta. buvo
pusę trejų mėnulio
užtemimas ir žvarbu taip
tarytum nieko nebūtum sutikęs

|||
palikusios moters
rusvi ilgi plaukai
ant rašomojo stalo
kelios atverstos knygos
jau nebesuprantamos
kalbos nepateisinamos
sakinių struktūros
ir
jos nedaili
rašysena.