Lygiadienis

Karščiuojanti pavasario krūtinė
Dar užgulta prakiurusių ledų,
Bet naktį jau nustoja vėjai siautę
Ir skverbias iš po žemių pašalai,
Pirmajam žiedui tyliai prasiskleidus
Senoviškus žodžius murmėdamos
Kažkur išnyksta užgavėnių raganos,
Tik ore tvyro dar neaiškus rūkas
Ir rašmenys keisti ant augalų,
Tai žemė darosi ir vėl šventa.