Tai mano mintys mano draugams, tas ko negaliu pasakyti tiesiai į akis, nepykit jei, pasak jus, uzimu šiukšlių dėžėje vietą...
Kaskart rašydama pradedu apie save, tačiau baigiu visai kita tema neipradėjau. Dabar esu pasiryžus parašyti apie save ir atsiprašyti tų, kurie mane myli, draugų...
Nors esu savimi nepatenkinta ir negaliu pasikeisti, tačiau nepuolu savęs žaloti, renkuos ilgesnį ir skausmungesnį procesą, gailėjimąsi savimi... Kas vasara pasižadu, jog pasikeisiu, keisiu mąstymą apie save, žmones, draugus, tačiau esu neryžtinga ir niekt nepasikeičiu. Nuo mažumės buvau drovi mergaitė, kuri bijojo kažka pasakyti ar pasipriešinti. Buvau prisirišus tik prie artimųjų ir vienos draugės, kuri mane suprato, o aš supratau ją. Laikui bėgat keičias visi, pasikeitė ir draugė... Ir vėl likau viena ir niekuo nepasitikinti.
Kadangi esu uždaro būdo, niekad niekam nieko apie save nepasakotu, neišsakau minčių ir jausmų, bijodama kažką pasakytiar įžeiti, meluoju, tai mane žudo... Aš mergina, kui yra didelė bailė, kuri bijo pasipriešinti, išsakyti nuomonę, atsiprašyti, pasakyti „ne“. Galbūt todėl turiu tik keletą tikrai gerų draugų. Mano darugai, tai žmonės, kurie mane pakenčia ir stengias suprasti. esu begalo dėkinga dviem žavingoms darugėms, kurios mane pažįsta jau daug metų ir vis dar yra mano draugės, jomis aš pasitikiu, nes bendrauju ilgai ir mūsų santykiuose buvo visko. Jei mokėčiau išsakyti mintis žodžiais ir akis į akį, pasakyčiau, jog atsiprašau už visas klaidas, visus blogus žodžius ir nuolatinias šnekas apie bile ką, atsiprašau jei nesistengiu jūsųišklausyti jei taip yra sakykit... antrasis žmogus, kuris man patinka, tačiau nežinau ar žino yra beprotiškai nuostabus, jis man padėjo suvokti kokia aš niekam tikus, tačiau visai miela mergina, tačiau aš jį įskaudinau tuopačiu įskaudidama ir save. kadangi bijau naujų santykių, naujų žmonių, naujų jausmų ar paprasčiausio švelnumo iš kažko atstumiu visus nors jei man jie ir patinka... Todėl atsiprašau, kad pasielgiautaip kaip pasielgiau, norėčiau keistis ir stenksiuos pasikeiti. Ačiū, kad nenutojai bendraut, suprantu, kad bemdraut kaip anksčiau negali...
Pabaigai noriu atsiprašyti ir tų, kurių nepaminėjau, už tai ką padariau, pasakiau ar dar tik padarysiu. Noriu paprašyti, kad padėtumėt man keistis ir sakyti drąsiai ką galvojat, išsakykit priekaištus jei kažkas negerai... Nors niekad to nesakau, tačiau žinokit, kad jus dieviu, branginu, myliu... Ačiū, kad esat...