Vakaras

Aš saldų miegą
Dovanojau saulei,
Kai ji riedėjo
Pro mano pirštus.
Kažkuo man priminė
Grojančią arfą
Mergaitę pilies balkone.
Nei pasakos,
Nei arfos garso
Prisimint negaliu.
Man sakė,
Kad buvau mergaitė
Riedanti nuo uolų.
Sena ta vakaro saulė.
Kokia gi dar senė
Be jos,
Gali taip žmogų žavėti?
Kokia gi dar senė,
Be jos,
Ašarai iš meilės riedėti
Gali patarti?
Savo miegą
Dovanojau saulei,
Aš liksiu nakty.
Bandysiu paneigti
Mėnulio buvimą
Širdį.