Karaliai?

,, Mylintis ir mylimas“,
Saulės pavėsyje gulintis.
Miegantis, tylintis, svetimas.
Toks jau, kokių reta- karalius.
Didenybė, ekselencija- šaipykis
jei išdrįsi.
Tarmės gimtos žodžių raizgalynė
O jis guli sau ir tyli.
Nusispjauni ir eini toliau.
Ka matau?
karalių guli vis daugiau.
O jų,,, mylimų“ ir svetimų
Po palmėm gulinčių vienų
Jau suskaityti negali,
Nugrimzta pasakos gilyn
Ir pamatai- jie vieniši.
Bet guli sau karaliai,, Mylintys ir mylimi“
O tu eini pro šalį
Nė nepagalvoji

    .. karaliais kartais būnam mes visi.