O aš matau dar jauną sielą,
Kuri nemato blogio, gėrio.
Ji negalvoja taip giliai,
Svarbu juk būti apskritai...
Ji džiaugiasi, kai linksma jai,
Ji verkia, kai įkanda jai,
Gyvenimo sukti keliai,
Bet svarbu būti apskritai...
Ji myli šviesą ir gėles,
Ji moka džiūginti žvaigždes...
Jai reikia šilumos tvirtos,
Kad būti visad nuolatos...
Ir nebandyk pažvelgt gyliau,
Diena pavirs naktim tuojau,
Ir gėlės taps tik pelenais,
Neverta būti apskritai...