Tau leidus, užgesinsiu žvakių žiburius gailius...
Vienišai dūsaujančios balerinos šokį
Gelsvoj fantastinių prožektorių šviesoj.
Sugrius vaškinė jos paskutinės scenos spindinti konstrukcija -
Ir tartum iš sielvarto akis išsibadysim prieblandos smeigtukais.
Pro išdužusį, beformio lango perkreiptą rėmą
Į mus žiūrės nustebę skliauto žiburiai.
Paklausiu tyliai.
O tu taip pat,
Beveik nebyliai,
Atsakysi -
Aš žinau kur šuo pakastas.
Pakasiau jį pats.
[Aleliuja matematikos darbams - puikiausia terpė tokiai rašliavai ^,^]