Iliuzija

Pabudo. Ji patrynė savo švelnų skruostą į jo neskustą smakrą.
- Mmrrrmm...labas rytas... - vietoj atsakymo gautas bučkis sukėlė
pasitenkinimo šypsenėlę.
Pro langą žvelgė tik niūrus pilkas dangus, grasindamas tuoj prapliupti lietumi.
Atsisėdusi lovoje, ji ėmė šukuotis plaukus, po to vėl tingiai išsitiesė. Kaip gera... Žvilgtelėjo į jį, ramiai išsitiesusį ant netvarkingai išmėtytų antklodžių ir paklodžių, prispaudusį prie veido pagalvę, lyg norint užtęsti prasidėjusį rytą. Paskui pratarė pagalvės link:
- Valgykime šiandien karamelinius sausainiukus. - iš po pagalvės pasigirdo nesuprantamas murmesys. - žvėriškai išalkau.
Vietoje atsako dar labiau nesuprantamas bambėjimas.
- Ei!
Jis pramerkė akis nes iš jo rankų buvo ištraukta pagalvė ir nublokšta tolyn.
- O tu žinai, kaip juos gaminti? - paklausė jis vietoj 'labas rytas'. - kertu lažybų kad ne.
- Vaikystėje mes visada gamindavome karamelinius sausainiukus, kai būdavo blogas oras.
Akimirką jo akys iš nuostabos išsiplėtė, bet jis tuojau ironiškai prisimerkė:
- Kaip protinga...
- Be to, noriu valgyti.
- Tu visą laiką nori valgyti!
- Aš gi valgau už du.
- Manau, jei jau valgai už du, tai tiesiog privalome pasigaminti karamelinių sausainiukų...
- Dabar? - nenurimstanti ir vaikiškai nekantri moteris. Jis atsiduso ir bejėgiškai šyptelėjo.
- Dabar...
Ji tiesiog nušoko nuo lovos, sugriebė chalatą ir džiaugsmingai sukdamasi ratu užsimetė jį. Pasirėmęs alkūnėmis, jis šypsojosi jos giedrai nuotaikai tokį pilką ir nykų rytą.
- Saulute, tu šiandien per daug greit judi, pasėdėk bent akimirką.
- Taip geriau? - šyptelėjo ji, iš karto sulėtinusi tempą. Užsimetusi ir jo chalatą, ji karalienės eisena pražygiavo pro lovą. Bet šypsena išdavė jos nuotaiką, padaužišką ir džiugią.
- Persibrėžei koją, - paaiškino ji prieidama prie lovos ir rodydama jam įdrėskimą. Jis iškart atsisėdo ir žiūrėdamas į koją paklausė:
- Persibrėžiau? - tokiu tonu, lyg užkietėjusi senmergė tartų "lytiniai santykiai".
- mhm, - nutęsė ji ir jis neištvėręs čiupo ją į glėbį ir ėmė kutenti.
- Lia....u...baik.....baa...
Po poros minučių kankinimo jis paprasčiausiai ją paleido ir atsistojo.
- Tai eime gaminti karamelinių sausainių?
- Bjaurybe tu! - į jo galvą nuskrido pagalvė.  - Myliu tave.
- Ką sakei? Ei, siena, ar ką nors girdėjai? – kita pagalvė trinktelėjo jam.
- Aš tave myliu! Dabar girdėjai? MYLIU....
- Ir aš tave, mergyt.
- Tai eime gaminti sausainiukų.
- Ar už tai gausiu bent bučkį?
- Ne.
- Aš taip nežaidžiu. Nesąžininga. – jis nutaisė nuskriausto vaiko veido išraišką.
Ji priėjo ir pakštelėjo jam į skruostą.
- Nenaudėlė.. –  šyptelėjo ir apkabino.