***

Kai pagundas suvalgo diena,
O dienas svetimi suvartoja,
Nesidažiusi ir artima,
Groja nemiga bliuzą pastogėj...

Ir neranda pakampės naktis,
Sulieknėjus šešėlių grimasoms,
O sekundės į sienas ištįs
Pavėlavusios kai buvo mažos.

Tarp krypties ir aklųjų šviesos,
Tarp kvėpavimo dulkėm iš lėto,
Girta nemiga šunį aplos,
Pasiguos kad troškimai atvėso.

Ir atlėks tekina pilnatis,
Apkabins prašviesėjusią galvą,
Nestiklinius karolius atims,
Pameluos kad gyventi neskauda.

Pažadės pasirūpint svečiais,
Palydės į nemiegančią stotį,
Už paklydusį sapną atleis,
Kai prabudus pradėsiu klajoti ...