Atsispindėję šventume

Ir nepakorė nieks mėnulio
šiąnakt.
Vaikai tik prašė –
niekam nesakyk…
Išėjo jau sargybiniai visi
į juodą naktį
ir niekas saugoti neliko
vakaro
tiesų šventų --

Išplaukęs ąžuolo galingo
atspindys (vaškinis)
matytųsi danguj,
jei tik matytų žmonės.
Vaikai ratu susėdę ten po juo
vėl amžiną šventumą piešia.
Baugu ir šalta jiems,
bet niekam nesakyk…

Nemato žmonės –
juk taip tamsu šią naktį.
Tuoj vaiko ašaros vaškinį ąžuolą
palaistys --

Naktis trumpa,
kalbėti nėra laiko.
Tyloj užgimę,
mes tyliai sugebėkim
melstis --