rudeninė

                                        pažadėtas

to lietaus, kuris sėja rudenį,
ji laukia ištisus metus

išgirdusi jį,
atsigula ant grindų,
atverčia delnus
ir įsivaizduoja
kad lubų,
ir keturių aukštų
su gyventojais, vaikais, šunimis, šaldytuvais ir lovomis

nebėra

kad lietus krenta tiesiai į ją
į jos odą pasėja visą šių metų rudenį

sėklos sudygsta -
po medelį į delną

---

sugniaužtais delnais
ji laiko rudenį savyje

šaknys išgriaužia takus - kiauriai visą kūną - net akys sueižėja

paskui
su pumpurais
sprogsta ir ji -

su rudeniu
po klevus
išsibarsto