Neleisiu vėjams pūsti prieš laikrodžio rodyklę.
Kodėl? Neklausk... Nebežinau...
Mat kartais mintys, kaip kokia žaltvykstė,
Išnyra ir išnyksta - vėl jų nematau.
Atrodo, ką tik pamiršau,
Ką noriu pasakyti,
Ką paliesti,
O gal - ką padaryti.
Ką aš žinau? Kažką.
Bet žodžiais tai išreikšt sunku.
Mano nepaklusnios mintys
Neapribojamos nei pančiais, nei rimu.
Ir jos skrieja nešinos žalsva viltim
Tai viena, tai kita kryptim.
Ir vėl bandau sugauti, bandau užrašyti,
Bandau sustabdyt, bandau pasakyti.
Bet visai nepajuntu, kai jos lyg viesulas
Pradeda suktis
Į priešingą nei laikrodis pusę...