Kodėl nevadiname rudens Jonu?

Ruduo man moja lapais
Aukso spalvų.
Rūko skara apsisiautęs
Jis tykiai prieina.
O mano galvoj tik švino dangus...

Jis buvo trečiasis brolis.
Labai kontraversiškas.
Žmonės burnojo. Vieni džiaugėsi.
Kiti iš inercijos spardė lapus...

Aš apatiškai dėbtelėjau.
Kodėl ratas apsisuko ir vėl, tik jau kitu tempu?
O jis mane ne taip suprato, tas ruduo.
Ir klevų alėja apsiverkęs nuėjo...

Jautriausias iš keturių.