iš nuotrupų

Šnekamės:
                  nė žodelio negirdžiu,
                  įsitempus stengiuos neužmiršt, kad mes
                  -pažįstami-
                  Būties Stebukle,
                  nerandu čia savo esaties
                  (gal nebeesu?)
Gyvenam:
                svetimėjant,
                nutrūkstančiai minčiai autostradose-ne kokiose šalikelėse,
                kopūstų sriubai, bučiniui ir neapkenčiamam šefui
                susiliejant į viena
                -nebespėju-

                skalbiant rūbus
                kraujuojančiom rankom
                mylimam vyrui,
                nepamenančiam
                tavo besvorio kūno

                pasiilgstant,
                ko niekad neturėjom
                -meilės-
                tik vis atgimstant
                skaitytoms knygoms,
                kur visi laimingi

Tiesos:     
              1. Dažnai žmonės knygose nepanašūs į tave ir šalia
              esančius žmones.
              2. Iš mūsų pokalbio prisimenu tik tiek,
              kad visą laiką tau kalbant,
              troškau, kad mane apkabintum ir
              niekad daugiau neprabiltum.