Sukurtas sukūrys

Vienas šaukštas neatidaus žvilgsnio
Ir tu jau viduj
Tik nėra kur atsisėsti
Bet gali paliesti
Tyčia netyčiomis
Kito veidą
Bet darbą purviną gausi
Kruvinais pirštų galais
Krosnį nuodėmėm kūrensi
Kad pajustum
Ką padarei netaip.
Trečdalį krosnies pakrovęs
Gali šypsotis sau
Bet ugnies užkaitę raiščiai!!!
Nepatemsi,
Neužkiši kaiščio
Savo suodinais nagais
Karštis tau gransins mirtim
o tu suksies aplink savo ašį
Kaip ratas „maskvičiaus“
Dulkėtais dulkių keliais
Sukurdamas sūkurį savo.