kai saulė nešviečia

Piktžolės ne visada lieka piktžolėm –
kartais svarbiausi žiedai ir
pasiruošti prieš audrą-
dalgio sėlinimą..

Misūryje (ak, kur jis?)
kažkam šiandien taip pat
spaudžia širdį
ir pulsas bėga
sprinterio šuoliais.

Mėlyniuotais pirštais,
pasimerkus rugiagėlę,
valgydama duoną
tolygiai kvėpuoja diena-

kai saulė nešviečia,
reikia užmerkti akis
ir išmokt
apsimest, kad dingai.

Sakau jums-
ne visos „piktžolės“ krenta
dalgiui po kojom.

Nuotraukų
ir mažų smulkmenų
sugraudintas
Misūrio žmogus
šiandien taip pat glosto plaukus
ir moko kažką
kaip reikia minti
pedalus,
kad dviratis pajudėtų.

Visi tobulėjantys palaiminti–
tikriausiai tik
riedantys akmenys
neapsamanoja.

Juk
išgelbėtų būna?