Aš nelabai suprantu,
Kaip galėjo ištrinti vardą,
Skiemenuotą atviromis mintimis,
Palikti tik ašakas,
Jūroj keliams išsimaudžius.
Nubėga geliančios smiltys
Per nesuaugusias gyslas.
Banguoja plaukai raudonplaukio,
Kai žvejas neša žuvelę vienturtei.
Nendrėms per šaltas vakaro vėjas,
Per liūdnai jų rūšis deklamuoja.
Suaugtų akmenys į vientisą plentą,
Nes kojos pasagomis nepakaustytos.
Ir suknelės langelius užstoja
Rudenio lietūs tokie atsiskyrę
Nuo spalvotųjų rykščių.
Jei patinka gali pameluoti,
Kad juoktis yra tavo įprotis.
Lyg kiauras slėgtainis,
Šonkaulių priremtas,
Siunčia idėjas:
Nustoti kirmyti/pelyti.
Duonai/obuoliai/duona-
Šaukia auštantis rytas.