Tyrimas

        Sykį orkas miške rado laiko mašiną.
— Chmm, į katapultą nepanašu. Gal būt vėl čia savo mažus nagučius bus prikišę gremblinai. - pagalvojo orkas.
Priėjo jis prie to didelio agregato, padaužė kirvio kotu, pabandė atsikast:
- Baisiai jau panašu į mitrilą, bet plonesnis ir minkštesnis, kirviams netiks. O galbūt taurieji elfai paliko šį monumentą?- Jis buvo girdėjęs, kad egzistuoja tokia rasė, kuri galinti savo stebuklingais ginklais sulyginti rytinius kalnus su žeme. Tačiau vienintelis jo priešas šiuo metu buvo gremblinai.
Bet smalsumo vedamas nebėgo pranešti vyresniesiems karo vadams, o ėmė jį tyrinėti atidžiau. Apėjęs 5 ratą pastebėjo keistą angą uždengtą tokio pat metalo plokšte. Su dar keistesniu užrašu, jam dar nematytais rašmenimis. Orkas iš visų jėgų smogė kirviu į angą dengiančia plokštę.  Bet senas geras karo kirvis, kuris visuomet praverčia tiek kovos lauke, tiek ir prie laužo dėl geresnio mjurnio gabalo, sutrupėjo, o ant plokštės nė įbrėžimo:
- Kas čia per burtas!? Čia tikrai tauriųjų elfų monumentas, o gal...
Jis atsiminė, jog kadaise jam mama šaltais ir ilgais žiemos vakarais yra pasakojus, jog kartais į jų slėnį atvyksta keisti padarai, mažesni nei orkai, silpnesni nei dvarfai ir kas svarbiausia labai gerai įvaldę magijos paslaptis. Jis susimąstė...
- O gal patekt į vidų tiks šventasis žodis?
Ir sušūko orkas “HARUM!!!”. Viskas nušvito akinančia šviesa. Anga atsivėrė. Jis lėtai, žingsnis po žingsnio įslinko į vidų, ir savo didelę žalią ranką padėjo ant didelio raudono mygtuko..