ne tik apie kojas...

Vidinis monologas apie kojas ir ne tik...
Nežinau,ar yra paskaičiuota specialistų, bet pagal mano mano pseudomatematinius skaičiavimus paiškėjo, kad žmogaus pėdose gyvena, ar tik šiaip užkandžiauja labai daug floros ir faunos: grybeliai, karpos, drakulos, chrizantemos, smarvapampės kerpės ir pan. Dažnai jos skleižia spalvas, garsus bei kvapus... daugeliui manau teko nors kartą užsisegti nosį ir išžiojus žabtus vapalioti su nemandagiu bebačiu svečiu savo virtuvėje (nieko prieš, galite ateiti pas mane į svečius). Nuo svečio sintetinio ar medvilnio kojų rūbo, prisodrinto VX dujomis, jūsų prieskoniai net ir užsandarinti, virš ūgio lygio, vis vien įgauna naują pikantišką kvapą. Gal tai lengvosios pramonės neišsivystimo požymis, kad negali pagaminti tokių apdanaglų, kurie tinkamai užsandarintų tuos atsilupusius tarpupirsčius, nuvytusius ir pageltusius nagus bei važkuotas papades. Nesiglindami į madų pasaulį, geriau grįžkime prie jūsų kaimyno, kuris jau nužingsniavo į svetainę ir susikėlė kojas ant staliuko... Įtampa auga... jūsų nosies membranos jau nebeįstengia filtruoti smarvės, kuri visu tirštumu jau kutena gomurį... bea... bea!!! Bet jus gi turite valios ir  jogos pratimai neturėjo nueiti veltui; nusiraminkite: išrieskite nugarą, sulenkite kojas po savimi, bevardžiu pirštu sutelkite visas čakras kūno centre, pakelkite smakrą ir... giliai įkvėpkite... Ne!!!
Beliko kiti variantai:
1) surikti: DUJOS!!!  ir bėgti iki artimiausios civilinės saugos slėptuvės ir pasiimti dujokaukę sau ir savo žiurkėnui.
2) sukišti svečio kojas į druskos rūgšties vonią, palaikyti keletą akimirkų. Na, ir po to palydėti svečią iki artimiauso ortopedinio kabineto. Ten jam bus parinkti beskoniai bekvapiai plastmasiniai protezai.
Trečias būdas priklauso nuo jūsų etikos ir polėkio, tačiau siūlau nepamiršti mandagumo ir senos patarlės, kad negalima išsižadėti lazdos, “tiurmos” ir ligos. Štai mane ėmė ir užpuolė baisi liga – “smegenų karpos”. Gydytoja sakė, kad taip būna, kai nusilpsta “imunas”, praskysta protas ir papūna kojos. O aš jai sakau, negali būti: “kojas aš tai myliu, mazgoju kasdien, kojines dažnai irgi velėju, visokiam pudram barstau, tapkam su niekam  nesdalinu, tik savo kojšlusčiu naudojuosi (na kaip ten savo, ji valstybė man pakeičia, o kas prieš mane juo naudojosi nežinau: gal koks nigeris b*** valėsi). Todėl iki šol negaliu suprasti, iš kur tokios ligos pas mane apsigyvena. Tėvai sakė, ko bijosi ir šlykštiesies, tą ir gausi. O gal mane  karpine besmegenyste kariuomenėj užkretė, gal tai jie pasėjo manyje šleikštulio pasauliui, meilei ir kojoms pasėlį. Ne!!! toks buvau jau vaikystėje, pauglystėje ir onanistėje.”


Bet kartą buvo kitaip. Tuo metu vertėsi aukštyn kojom mano jausmų sistemos skalė. Nebuvau to patyręs ir nežinau, ar dar patirsiu (nors be galo tikiuosi (kitaip negyvenčiau)). Kad ir kaip nemalonu būtų tarti šį nuvalkiotą žodį, bet be jo, manau manęs nesuprastumėte. Tas žodis vienkartinis šioje vietoje yra M-e-i-l-ė. Stop. Neskubėkite manęs apkaltinti banalumu, juk aš irgi žmogus. Mano kūną taip pat valdo chemija (endorfinai, adrenalinas ir testosteronas). Aš irgi užprogramuotas daugintis. Nesvarbu, kad pasaulį matau kitaip, nesvarbu, kad esu labiau panašus į plekšnę, o ne į tikrą vyrą, nesvarbu, kad nemoku laižytis, nesvarbu... Svarbu yra tai, su kokia kūno vieta aš turėjau artimą III° kontaktą. Tiksliau – fetišistinį dvasinį pasi****imą. Manau supratote, tai buvo kojos.
Po didelių konfliktų, ilgo alkoholio litražo, jausmų pokerio ir kitokių aplinkybių ir tiesiog atsitiktinumų, aš atsiduriau prie jos kojų. Aišku, mano fantazijų atraminiu tašku ji tapo dar anksčiau, kai tik ją išvydau. Kaip ji atrodė, jus nesuprasite, be to ir patys žinote, kaip atodo žmogus, po kurio mirties sutiktumėte nebegyventi... ir visai nesvarbu, kaip jūs vadinate tokią būseną...  man svarbu lūžis... kaip pagiežos objektas tapo dieviško šventumo, nuolankumo moters dvasiai ir neapsakomos dvasinės aistros monumentu, užpildančiu iki šiol laisvas proto vietas. Tiksliau pakeitusiu proto eigą: viskas, ką aš kuriu yra skirta Jai. Ir taip bus tol, kol likimas man vėl leis suklupti po kieno nors kojomis...

    Ačiū Jums, jei perskaitėte, Jūsų geriausias mintis taip pat skiriu jai.
    Su pagarba tttmmm.