Dievo planeta

Čia mokslinė fantastika, todėl prieš skaitant nedidelis žodynėlis:
Ksenologas (angl. Xenologist) - nežemiškos gyvybės tyrinėtojas
Teraformacija - Dirbtinis planetos atmosferos ir klimato pritaikymas gyvybės palaikymui.


***
“Rigelis–3 (Rigel–3):
Trečia Rigelio sistemos (taip pat žinomos kaip beta (β) ‚Orionis‘, Oriono žvaigždynas) planeta. 5354m.-06-12 – 5354m.-07-23 pagal Žemės skaičiavimą iš orbitos ištirta zondo „Interstellar 28“, s.n. 456-G2 (ISA Oriono tyrimo programa), paleidimo laikas – 5336m.-02-03, tarpžvaigždinė  kosminė stotis G2.

Pagrindiniai duomenys:
Planetos tipas: M
Skersmuo: 15,324km per ekvatorių
Atstumas nuo žvaigždės: 235,521,000km
Masė: 9,63*1021 standartinių tonų
Gravitacijos jėga: 1,77G
Apie savo ašį apsisuka per 32 standartines valandas 31 minutę, aplink žvaigždę – per 589 standartines dienas 14 valandų 12 minučių.
Atmosfera: 61,63% azotas, 34,31% anglies dioksidas, likę 4,06% - deguonis, anglies monoksidas, argonas, ksenonas, metanas, helis, ozonas. Spaudimas sąlyginiame jūros lygyje – 1.8 atmosferos.
Mineralinė sudėtis: atsižvelgiant į magnetinį lauką numanoma, jog branduolys turi didelę metalo koncentraciją. Tolimesnių duomenų nėra.
88% paviršiaus užima sausuma, vandenys uždari.
Klimatas: beveik identiškas žemei. Min. Temperatūra aktinėje ir antarktinėje zonose -85 laipsniai pagal Celsijų, Maks. Temperatūra ekvatoriuje 69 laipsniai pagal Celsijų. Vidutinė temperatūra – nuo -25 iki 32 laipsnių pagal Celsijų.

Pastabos:
Paviršiaus nuotraukose pastebėta primityvi augalija – žolę ir vijoklius primenantys dariniai. Atsižvelgiant į atmosferos sudėtį, didelė tikimybė, jog šie organiniai junginiai pagrįsti anglimi, vyksta fotosintezė. Didžioji dalis sausumos – dykynės, retkarčiais pasitaiko vienas kitas ugniklanis. Vizualių faunos požymių nerasta, numanoma mikroorganizmų veikla.

Išvados:
Preliminariais duomenimis planetoje Rigelis–3 dėl didelės anglies dvideginio ir mažos deguonies koncentracijos žemiškos gyvybės palaikymas įmanomas tik biosferose. Naudojant tam pritaikytas augalų kultūras įmanoma teraformacija.

Tolimesnės misijos:
5657m.-08-12 Išsiųstas ksenologų erdvėlaivis „XT Explorer“ atlikti tolesnius tyrimus. Įgula: ksenologas Arėjas Greywood (48m.); biologė Ana Brooks (42m.); Kristaus bažnyčios tarnas brolis Jonas (39m.).

Bylos pabaiga“
***

  Arėjas atsilošė piloto krėsle, atsiduso ir ketvirtą kartą palygino erdvėlaivio duomenų bazės turimus planetos duomenis su daviklių parodymais ir naujomis nuotraukomis. Skirtumai buvo per daug akivaizdūs, tiesiog akiplėšiški.
  Vienu klavišo paspaudimu išsijungė ekranas ir akys pakilo iki iliuminatoriaus. Už  stiklo per erdvę lėtai sklendė Rigelis-3. Žalia planeta su baltais debesimis buvo neįtikėtinai panaši į Žemę prieš 3000 metų. Tokią Žemę, kokia ji dabar prisimenama tik iš senų vaizdo įrašų. Žalia ir graži, dar nenuniokota antrojo industrijos renesanso. Tyra, nepaliesta....
  Tačiau ir ši planeta prieš 300 metų buvo dykynė, viso labo lopšys, kuriame po truputį brendo gyvybė. Tas brendimas dar turėjo užtrukti milijonus metų, atsargiai ir lėtai. O čia staiga per kelis šimtmečius atmosferoje anglies dioksidą pakeitė deguonis, paviršiuje suklestėjo šimtai augalinių kultūrų – žolė, medžiai. Daug kur ganosi kaimenės gyvūnų, primenančių Žemės rūšis – antilopes, dramblius, žirafas... Motina gamta sumanė pajuokauti?..
  Be garso atsidarė kapitono tiltelio durys ir įėjo brolis Jonas. Arėjas pažvelgė į dvasininko sutaną ir sarkastiškai šyptelėjo. Atrodytų, jog modernios švietimo sistemos ir mokslo pažangos dėka žmonija pagaliau turėtų atsikratyti tokios praeities liekanos kaip religija. Tačiau Kristaus bažnyčia stipri kaip niekada – žmonės tiki tuo, kuo jie nori tikėti, ir bažnyčios tarnai deda savo pastangas į tikėjimo skleidimą kituose pasauliuose - nežemiškose civilizacijose! Reta kita civilizacija pasiekusi branduolinę erą šitaip išsaugojo senus papročius. Nepakartojamos būtybės, tie žmonės...
  - Vis dar nerandi atsakymų į savo klausimus? – brolio balsas kaip visada ramus ir įtaigus, atpalaiduojantis.
  Arėjas patogiau įsitaisė krėsle. Nors jo nuomone religija – pasityčiojimas iš žmonijos pasiekimų ir blaivaus proto, diskusijos su broliu Jonu niekada nebūdavo nuobodžios – lyg draugiškos šachmatų partijos, žaidžiamos apgalvojant kiekvieną ėjimą ir bandant nuspėti varžovo mintis.
  - Apšviesk mane, brolau, kokio stebuklo dėka viena planeta gali staiga prašokti kelis milijonus metų evoliucijos? – Pašaipiai religingu balsu užtraukė ksenologas. Šventikas, kaip visada tokiu atveju, nutaisė išmintingą tėvišką šypsenėlę.
  - Dievo keliai nežinomi, mano sūnau. – Atsakymas tiesiai iš vadovėlio. Neutralus ir universalus.
  - Ką gi. Atrodo, kad šįsyk Dievas rimtai pasistengė. Prasukti laiką kelis milijonus metų – tai rimčiau nei ugnies stulpais švaistytis.
  - Visagalis niekada nesikiša tiesiogiai – viskas yra Jo didžiojo plano dalis, ir viskas turi materialias priežastis ir pasekmes. Aukščiausiojo ranka tiktai tik pastūmėja, parodo kelią, kuriuo reikia eiti.
  - Jeigu Dievas niekada neįrodo savo egzistencijos, taip kaip mes galime žinoti, kad jis iš viso yra? - standartinis klausimas, toks, kokį dažnai paklausia jaunas mokinukas. Arėjas numanė, kuo baigsis šis argumentų tenisas, tačiau vis tiek įdomu išgirsti tuos standartinius atsakymus. „Pažink savo priešą“.
  - Tavo suvokimas labai grubus. Galbūt Dievas nėra mums įprastomis sąvokomis apibrėžiama ypatingų galių būtybė. Galbūt Dievas – tai tiesiog visa Visata, jos esmė. Religija  tiesiog suteikia jam formą, kad galėtume lengviau jį suvokti.
  Arėjas plačiai nusišypsojo ir mintyse suformulavo naują puolimą.
  - Tada religija tėra tiems, kurie nenori arba negali suprasti realaus pasaulio. Lyg adaptuota gyvenimo versija. 
  - Religija padeda suvokti pasaulį ir paprastas tiesas bei moralines vertybes pasinaudojant lengvai suprantamais pavyzdžiais.
  - Man atrodo, brolau, kad tu tiesiog nori tikėti ir todėl elgiesi lyg tikėtum.
  - Galbūt tai ir yra tikrasis tikėjimas.
  - Arba sąmoninga beprotybė.

***
Iš ksenologo Arėjo Greywood‘o ataskaitos IXA (Interstellar Xenology Association) apie Rigelio-3 tyrimo eigą:
„Preliminarios išvados: Dievas išprotėjo“
***

  Arėjas lėtai nužvelgė peizažą. Iki mėlyno horizonto į visas puses driekėsi nuo švelnaus vėjelio linguojantys žolynai, vietomis styrojo vienas kitas medis. Netoliese taikiai ganėsi banda antilopių. „Antilopių?“ įsiterpė racionalus protas. Padarų, labai primenančių antilopes. Virš galvos praskrido būrys paukščių. Viskas per daug idiliška, kad būtų tikra – piešinys, gražus, bet  tik iliuzija, o ne realybė...
  Tarytum sapne prisiminimai praplaukė prieš akis: Visi vaizdo įrašai, kuriuose įamžintas žmonijos lopšys prieš tris tūkstančius metų: prerijos, miškai, tundros... Nuostabūs peizažai... Dabar tik jų atgarsiai tebeliko žmonių širdyse. Gamtą Žemėje pasiglemžė smarkiai besivystanti urbanizacija ir industrija, antrasis renesansas. Ir štai - gundanti viltis susigrąžinti prarastą rojų. Arėjas atsargiai žengė kelis žingsnius, lyg bijodamas, kad ši vizija bet kurią gali išnykti ir jis liks stovėti dykumoje. Viduje kilo nenumaldomas noras sulaužyti saugaus darbo taisykles ir nusiimti skafandro šalmą, įkvėpti oro. Bet galvoje įkyriai kirbėjo mintis, kad viskas čia negerai, kažkaip neteisinga... 
  Keistas gi tas pasaulis, labai keistas. Ksenologas giliai atsiduso ir ėmėsi rinkti mėginius. Kažkur netoliese užgiedojo paukščiai.

***
Iš Rigelyje-3 paimtų mėginių preliminarių tyrimų išvadų. Ksenologas – Arėjas Greywood, biologė – Ana Brooks.
„Tyrimai, atlikti su Rigelyje-3 paimtais floros ir gyvūnų audinių mėginiais rodo, kad jie sudaryti iš ląstelių, beveik identiškų žmonių ar iš Žemės kilusių augalų bei gyvūnų ląstelėms. Tėra du dalykai, reikalaujantys tolesnės ekspertizės:
  1. Visų ląstelių DNR grandinės neturi rudimentinių liekanų – visos dalys yra panaudojamos reprodukcijos procese. Visų iki šiol žinomų šiai planetai nepriklausančių organinių audinių ląstelėse esančiose DNR grandinėse evoliucijos metu atsiranda nebenaudojamos rudimentinės liekanos. Dabartinės hipotezės: Galimas išorinis įsikišimas – gyvūnai ir augalai klonuoti naudojant genetinę inžineriją ir atgabenti (sukurti vietoje ?) į planetą. Bet tai būtų per daug sudėtingas ir beprasmiškas darbas.
  2. Į visas ląsteles įsiskverbęs vienodas mikroorganizmas. Funkcija dar neištirta. Virusas? Simbiontas ar parazitas? Susijęs su DNR rudimentinių liekanų nebuvimu?“
***
  Erdvėlaivio biologijos laboratorijoje tyliai dūzgė šimtai įvairių įtaisų, pusės kurių paskirtis Arėjui buvo gili mįslė. Šioje patalpoje tvarka lyg ligoninėje: viskas savo vietose, niekur nematyt nei dulkelės.
  - Virusas. – Palinkusi prie elektroninio mikroskopo šaltu profesionalo balsu mestelėjo Ana. -  Įsiskverbia į ląsteles - išbandžiau su odos mėginiais. Tačiau kol kas nepastebėjau jokių kitų veiklos požymių... Jokiu būdu negalima kontaktuoti su užkrėstais mėginiais. Plinta oru.
  Arėjas švelniai apkabino biologės pečius ir pažvelgė į kompiuterio ekrane rodomus duomenis. Molekulinė viruso grandinė gana ilga - ją iššifruoti prireiks kelių dienų.
  - Išsiųsk duomenis IXA centrui. Tegu jie ir aiškinasi. Aš noriu namo.
  - Argi tau neįdomu? Galbūt mes per žingsnį nuo atradimo, pakeisiančio pasaulį. Negi praleistum tokią progą?
  - Nebežinau, ar aš noriu visa tai aiškintis. Per daug viskas keista. Lyg koks sapnas. Gal mes tik sapnuojam? Bijau, kad staiga realybė susivyruos po kojom ir pavirs į košmarą...
  Ana šyptelėjo, suėmė delnais Arėjo rankas ir užsigalvojusiu žvilgsniu įsistebeilijo į kompiuterio ekrane šviečiančias diagramas.  Kelias sekundes girdėjosi tik švelnus technikos dūzgimas.
  - Sensti. Prisimenu, buvo laikas, kai visada pirmas lėkdavai kokiam nepažįstam padarui šonus pakasyt. Pagaliau atsibodo seni žaidimai?.. – biologės balsas prisipildė šilumos ir nostalgijos, akys po truputį mieguistai užsimerkė. 
  Arėjas švelniai nusišypsojo ir perbraukė jos aksominius plaukus.
  - Galbūt. Pastaruoju metu tik ir svajoju, kaip nusipirksiu jaukų namelį prie vandens kokioje atokesnėje planetoje ir praleisiu likusias dienas žvejodamas ir pasakodamas vaikams, koks aš jaunas buvau drąsus ir kaip narsiai akis į akį kasdien susidurdavau su nepažįstamais padarais iš tos ar anos žvaigždyno dalies... Kaip filme su laiminga pabaiga.
  - Cha. „Arėjas ir pilkieji iš planetos X“. „Arėjas ir protingieji vabalai iš Betelgeizės“. Va čia tai bus ką pasiklausyt... – Ana tingai nusižiovavo ir pažvelgė į laikrodį. – Laikas miegot. Pasodinsiu surinktus floros pavyzdžius į augalų inkubatorių. Noriu pažiūrėt kaip jie vystosi.
  - Tu sakai, tu žinai... Labanakt.
  - Saldžių.
  Arėjas  metė paskutinį nerimo pilną žvilgsnį į už stiklo gulintį žolės kuokštą ir pavargusiu žingsniu nuėjo savo kambario link.

***
Iš naujosios biblijos:
„Dievas visagalis. Jis viską mato, Jis viską žino. Jis kuria, Jis griauna, Jis teisia. Mes, Jo vaikai, privalome paklusti Jo valiai. Netikintieji bus sunaikinti, jų sielos pasmerktos amžinoms kančioms.“ 
***

  Ir ką mes veikiame pasaulyje? Gimstame, dauginamės ir mirštame. Ir patys sau nenorime pripažinti, kad tik tam ir tinkame... Lyg aklasis savo lazdos žmonės laikosi įsikibę religijos, ja bando pateisinti tokią nesuvokiamai paprastą egzistenciją. Ieško prasmės, kur jos nėra. Nesvarbu, ar Dievas yra. Svarbu tikėti, jaustis saugiu, ypatingu... Sąmoninga beprotybė, kurioje silpnieji slepiasi nuo realybės.
    Arėjas pasivertė lovoje ant šono ir pažvelgė pro iliuminatorių į begalinį žvaigždėmis nusėtą kosmosą. Liūdnos mintys lyg šešėliai sklandė po galvą. Galbūt gyvenimas – viso labo chemija ir fizika... Mintys – tik dalelių sąveika smegenyse?... Gal laisva valia neegzistuoja – egzistuoja tik dėsniai, pagal kuriuos pasaulis ir sukasi. Ar kada sužinosime nors vieną atsakymą?
  Staiga nuskambėjo šaiži sirena, skelbianti pavojų. Širdis praleido vieną dūžį. Bet juk taip ir turėjo būti. Aš žinojau, kad kas nors atsitiks... Košmaras neišvengiamai įgaus pavidalą. Arėjas nerangiai atsistojo ant kojų ir ištiesė drebančią ranką link kompiuterio terminalo jungtuko. Sielą persmelkė siaubas ir slegiantis neišvengiamumo jausmas.
  Ekranas įsiplieskė, ir štai – didelėmis raudonomis raidėmis mirksintis užrašas „Saugumo pažeidimas laboratorijoje“.

  Erdvėlaivio sienos lyg sapne plaukė pro šalį, padrikos mintys lakstė pirmyn ir atgal, niekaip neįgaudamos aiškaus pavidalo. Sanitarinės patalpos... Posūkis į dešinę... Dešimt žingsnių... Posūkis į kairę... Laiptai... Saugykla... Koridorius... Ir durys. „Laboratorija“. Negarsiai pyptelėjo davikliai virš staktos - paskutinis barjeras tarp Arėjo ir šio keisto košmaro kulminacijos po truputį atsivėrė.
  Iš karto nosį pasiekė aitrus organinės rūgšties kvapas - inkubatoriaus sienoje žiojėjo nedidelė skylė, jos kraštai aptekę geltonomis gleivėmis. Viduje kerojo nepažįstamas augalas, tamsiai žalias, atstumiantis. Šalia inkubatoriaus visa išbalusi lyg statula stovėjo Ana.
  - Arėjau... Nesuprantu. – Jos balsas buvo pilnas išgąsčio.
  - Kas atsitiko? Kas tai per augalas?
  - Žolės kuokštas kurį tu atgabenai iš planetos. Aš jį palikau inkubatoriuje. Bet... Per aštuonias valandas jis negalėjo... Šitaip mutuoti... Kaip?
  <Aš visagalis.>  Svetima mintis lyg pleištas įsibrovė į smegenis. Ne žodžiai, o tiesiog suvokimas. Svetimas ir atšiaurus. Arėjas pasijuto išniekintas – pažeista jam vienam priklausanti erdvė, jo sąmonė. Iš Anos žvilgsnio buvo aišku, kad ji irgi „suvokė“ tą patį.
  - Kas tu?... – Arėjo balsas tapo silpnas, vos girdimas.
  <Jums aš Dievas. Aš viską matau. Aš kuriu, Aš griaunu.>
  - Kur tu?
  <Visur. Jumyse.>
  - Ko... Ko tau reikia? – Šį sykį žodžiai buvo Anos.
  <Jūs valdysite šitą mechanizmą ir grįšite į žmonių gyvenamą planetą.> Tai buvo ne įsakymas ar prašymas, o tiesiog fakto konstatavimas, tarytum kitaip būti negali.
  - Kodėl? – Arėjas nežinojo, ar jis ar Ana tai ištarė. Gal abu. O gal jie tai tik pagalvojo.
  <Todėl, kad taip bus. Ar jūs manote, kad galite mane suprasti? Jūs viso labo žmonės. Gyvuliai. Silpni, neprotingi. Gyvenate savo iliuzijose, ir įsivaizduojate jog esate svarbiausi. Kiek kartų vos patys nesusinaikinote?.. Aš viską pakeisiu. Aš įvykdysiu Apokalipsę. Ir sukursiu viską iš naujo. Tobulai. Jūs teesate įrankiai.>
  - Virusas! – Sušuko Ana. – Mes užsikrėtę...
  <Taip. Aš jumyse. Greitai jūs priklausysite man.>
  - Mažai laiko... Jis keičia DNR grandinę... Valdo ląstelių reprodukciją!.. – Toliau susijaudinusiu, tačiau aiškiai silpstančiu balsu padrikai šnekėjo Ana.
  Kolektyvinis protas. Viskas pasidarė aišku, viskas sušoko į savo vietas. Organizmas, būtybė, susidedanti iš daugelio dalių – mikroorganizmų, kažkokiu būdu palaikančių ryšį viena su kita ir mąstančių kaip vienas. Valdo ląstelių reprodukciją... Sukūrė “Žemę“ kaip masalą. Kvaila... Arėjo kojos sulinko lyg guminės ir jis nesąmoningai susmuko ant grindų. Reikia kažką daryti... Pranešti kitiems.... Sunaikinti erdvėlaivį. Kažkur netoliese garsiai ant grindų nugriuvo Ana.
  <Priešintis beviltiška. Po kelių minučių aš visiškai užvaldysiu jūsų smegenis.>
    Arėjas pabandė atsistoti, tačiau kojos jo nebeklausė. Košmaras. Gal atsibusiu? Akys užsimerkė... Ne, ne košmaras.
    <Masalas. Aš stebiu ryšius. Aš jaučiu mintis. Dabar apie jūsų apgailėtiną rasę aš žinau viską. Jūs netgi nesate „protinga“ rasė. Tiesiog gyvuliai, nepaprastai sugebantys prisitaikyti prie aplinkos. Valdomi primityvių emocijų ir instinktų.>
  Tyloje prabėgo kelios minutės. Po truputį sąmonė slydo į nebūtį, realybė tarytum tirpo.
  - Kas... – Pasigirdo aiškus vyriškas balsas .
  Jonas. Jis tuoj ateis išsiaiškinti, kodėl paskelbtas pavojus. Jis dar neužsikrėtęs. Laivo davikliai įrašinėja viską, kas vyksta. Tereikia kompiuteryje esančią informaciją išsiųsti...
  <Priešintis beviltiška.>
  Milžiniškomis fizinėmis ir valios pastangomis Arėjas pramerkė akis.
  - Išsiųsk duomenis... Virusas... – Viso labo šnabždesys, jo balsas buvo vos girdimas.
  Akys vėl užsimerkė. Kažkieno ranka perbraukė kaktą.
  - Viskas bus gerai. Jis tik paslydo ir susitrenkė galvą.
  Ana?
  <Aš.>