dvi ilgos dienos,
kai nelaisvė matuojama laiku
liūtė suka ratus po kambarius:
tvarkosi, išverda pietus
šnypščia
toks yra žvėriškas nykulys savaitgaliais
tarp daugybės sienų, durų ir langų,
kurie niekur neveda
didžiuliame jų miegamajame
stovi dvigulė lova,
liūtė jame miega viena,
inkščia, ilgai žiūri į mėnulio pilnatį,
kol galų gale tyliai užkaukia,
kviesdama savo nematomus gentainius
liūtė laukia visą naktį,
tačiau gentainiai nepasirodo
paryčiui liūtė nudvesia
auksu ir sidabru puoštame gyvenimo narvelyje
skamba meditacinė muzika
vargu bau; bet taip turi būti, taip turėtų būti, bet pasaulis teisingas, che che, ne visada, bet ir tada reikia turėti stiprybės, che; patirti savo teritoriją
rytieciai sako - geriau gyvas zuikis, nei pastipes liutas...
tad reikia rinktis, kuo buti kanarele, narvelyje, ar liute... reikia rinktis, bet gi niekas nesirenka -)))
liutes perlipe per prigimti gaistas narveliuose, kanareles gi - vaizduoja ultrafeministes, skiautetias pasiausia demonstruojasi uz moteru teises
gražus kūrinukas apie tradicinį vienišiaus savaitgalį, neperkrautas sunkių žodžių, suprantamas, gal kiek užkliuvo auksas ir sidabras pabaigoje, tačiau jei autorius nusprendė, kad kūrinyje jie turi būti, vadinasi būti turi :)