Ne tas

Mano vardas Jonas, o pavardė - Pimplauskas. Bent jau pase taip parašyta.

Mokykloje mane visi skriaudė ir pravardžiavo. Kaip - nesakysiu...

Baigęs mokyklą šiaip ne taip įstojau į institutą, kurį šiaip ne taip baigęs tapau sulčių spaudimo mašinų rankenų presavimo inžinieriumi. Tik po baigimo sugriuvo visa Sąjunga, ir Rusijai nebereikėjo mūsų rankenėlių, tad kad ir mano profesija tapo nebereikalinga... Šiaip ne taip įsidarbinau miesto pirties kūriku...

Vedžiau moterį, kuri tvirtino, kad yra pastojusi nuo manęs, nors aš nors užmušk niekaip neprisiminiau, kada ir kaip tai buvo...

Turiu tris vaikus, kurie visi kaip vandens lašai panašūs į mano kaimyną...

Prieš metus mane atleido iš darbo, nes iš vis uždarė miesto pirtį. Pasakė, kad žiemą nebūtina maudytis, o vasarą galima nuvažiuoti prie ežero...

Prieš mėnesį mane iškvietė į policiją, kur pasakė, kad mano vyriausiasis penkiolikmetis sūnus kaltinamas klasiokės išprievartavimu... Merginos tėvai davė suprasti, kad atsiims savo skundą, jei sumokėsiu 10 000 Lt... Tarp kitko, banke mano sąskaita tuščia, turiu tik 3000 Lt skolą...

Prieš savaitę iš namų išėjo žmona, palikusi raštelį, kad su tokiu nevykėliu nebenori gyventi ir kad iš vis manęs nemylėjusi...

Vakar nusprendžiau nusižudyti ir iššokau iš penkto aukšto balkono. Deja, pataikiau ant kažkokio mersedeso stogo, kuris tiek sušvelnino smūgį, kad likau gyvas. Bet šiaip tai lūžo sprandas, koja, abi rankos ir išbyrėjo beveik visi dantys... Mersedeso savininkas, praėjus tik penkiom minutėm po to, kai atgavau sąmonę, sugebėjo įsiveržti į palatą ir pareikšti, kad už automobilio remontą privalau sumokėti 5000 Lt...

Šiandien aplankyti manęs atėjo mano motina. Ji pasėdėjo pasėdėjo prie mano lovos ir tarė:
- Aš žinau, kodėl tau taip visą gyvenimą nesiseka...

Aš net negalėjau paklausti "kodėl", vien tik vartydamas akis raginau motiną kalbėti toliau.

-...Nes tu - ne tu.

Nieko nesupratau.

-Tu - ne tas. Tave dar ligoninėje sukeitė. Aš tik žymiai vėliau sužinojau. Bet jau buvo per vėlu. Aną įvaikino ir išvežė į Ameriką. Tavo tikras vardas ir pavardė - Bilas Klintonas. Bet jus sukeitė dar kūdikius...

Štai kaip... Pasirodo, aš - ne aš. Ir nugyvenau ne savo gyvenimą. Jutau, kaip šąla kojos ir rankos, stingsta liežuvis. Jutau sielą pro gerklę veržiantis lauk. Paskutinė mintis, dar šmėkštelėjusi mano sąmonėje, buvo: "kaži, kokio dydžio Monikos Levins..."