Baltas apmąstymų laikas

Baltas apmąstymų laikas...
Keistai švytinčia širdimi
skubu lediniu žvilgsniu į šviesą....
Šviesą, kurioje negailestingai skauda akis..
Bet maloniai,
Tas malonumas man kainuos sielą...
Tu ją išgerk su verdančiu vandeniu...
Tokiu karštu, kaip mano širdis...
Su stiklo dulkelėmis sumaišyk mintis...
Ir pasiklok po kojomis manąjį pasitikėjimą...
Gera?
hmm...
Ar verta žvilgsnį išmainyti į juoko kąsnį?
ar verta ašaras pakeisti Krištolo lašais?
nežinau..
O ir žinoti nenoriu,
Tiesiog man užtenka balto apmąstymų laiko...