..............

Viskas, kas prasideda ir baigiasi tyla,
Beprasmiškais žvilgsniais glosto savo tuštybę.
Patenkintieji savimi lėtai atveria žaizdas,
prispjaudo
Ir vėl užveria, užsiuva storom adatom.
Tyčia, ar ne užgauti akordai nupjauna bejėgiškumą.
Gilūs atodūsiai.
Ne mano svečiuose šiąnakt tavo dosnumas. 



Neišvengiamai slysta į urvą, slepiasi, meldžiasi,
Neriasi, palieka odą, aimanuoja.

Mano siela šiąnakt nebe pakils