Vilkelis

kartais taip jau būna:
sunaikinti save iki kruopelės
iššluoti,
kad liktų tuščia asla
pavargai nuo ilgo žiūrėjimo į save

kartais pro kokį plyšį ar šiaip landą
bandai pavelgti į jį, pasaulį
bandai rašyti, o kartais kartais išdrįsti
net sudalyvauti

bet tai nieko nekeičia
niekas niekada nieko nekeičia
esi toks kaip buvęs nors tu ką
kartais norėtum stebuklo ar kokio velnio
bet ne, nieko nevyksta,
vis tas pats gyvenimas, jo karuselės

kartais norėtum atrodyti gražiai kitoks,
bet paskui susirieti į savo buvimą
ir sukiesi sukiesi sukiesi ir
sukiesi