vienišesnis nei vienas prisidega. rūko.
ir jei būtum aklesnis perskaitytum lyg brailį
teka saulė ir seilės nuo Viešpaties lūpų
skęsta rytas tik jo ar kam gaila
gaila sraigių ne tūkstančio tik tai tos vynuoginės
kuri link prirūkytos pakrantės nusukus
įsitaisė ant dūstančios vieno krūtinės
ir lėtai lyg banga violetu dažo rūką
dar lėčiau nei krešėja šitas rytas kilmingas
plaukia krantas į bangą parklupęs
taip užminga šešėliai taip ir jis čia užminga
vienišesnis nei Viešpats prie tvinstančios upės